reklama

reklama

Eglė Džiugytė, „Danske Bank“ vyresnioji dilerė   
2018 02 22, 10:14
Italija – didžiausia Europos Sąjungos problema?

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Per pastaruosius metus rinkėjai didžiosiose pasaulio ekonomikose aiškiai parodė norintys politinių pokyčių. JAV prezidentu jie išrinko Donaldą Trumpą, Prancūzijos vairą patikėjo Emmanueliui Macronui, pasisakė už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES).

 

Dar vienu šio pokyčių sąrašo punktu gali tapti kovo pradžioje Italijoje vyksiantys rinkimai.

 

Komplikacijos grasina visai Europai

 

Pagrindinės ligos, kuriomis šiuo metu serga Italija, – silpna ekonomika, vis dar neatsigaunanti po finansų krizės, didelė šalies skola, problematiškas bankų sektorius ir populistines idėjas prieš rinkimus žarstantys politikai. Jeigu Italija nepasveiks, komplikacijos gali lengvai apimti ir visą ES.

reklama

 

Italijos ekonominė padėtis yra kur kas prastesnė nei didžiųjų ES šalių – tai puikiai atspindi pagrindiniai rodikliai. Valstybės skola 2017 m. trečiąjį ketvirtį sudarė daugiau nei 134 proc. BVP. Didesnę skolą tarp ES valstybių sukaupusi tik Graikija, o, pavyzdžiui, Lietuvos skola siekia 39,4 proc. BVP. Ekonomikos augimas Italijoje yra vienas mažiausių Bendrijoje ir pernai siekė 1,4 proc. – beveik tris kartus mažiau nei užfiksuotas Lietuvoje. Mažesnis ekonomikos augimas nei Italijoje pernai buvo tik Graikijoje. Produktyvumas Italijoje stagnuoja ir nerodo jokių augimo požymių, o Lietuvoje nuo 2010 m. išaugo daugiau nei 12 proc.

 

Italija yra ketvirta pagal dydį ES ekonomika, tad turi pakankamai svertų sujudinti visą ES. Kitoms ES šalims atitenka net 56 proc. Italijos eksporto ir 61 proc. importo. Be to, „Oxford Economics“ analitikas Taha Saei suskaičiavo, kad Italijos skola kitoms Bendrijos narėms sudaro apie 25 proc. šalies BVP. Vadinasi, jeigu šalis taptų nemoki, galimas ir Graikijos scenarijus, o jis kainuotų 0,4 proc. viso pasaulio BVP.

 

D. Trumpo sindromas politikoje

 

Italijos „Penkių žvaigždžių“ politinio judėjimo lyderis Beppe Grillo – politiku tapęs komediantas. Pagrindinė jo atstovaujamo judėjimo idėja – referendumas dėl Italijos tolimesnės narystės euro zonoje ir svarstomas „It-exitas“.

 

Šiuo metu „Penkių žvaigždžių” populistinė partija yra viena stipriausių politinių partijų, einančių į rinkimus – naujausių apklausų duomenimis, ji surinktų apie 28 proc. rinkėjų balsų. Partija pareiškė, kad laimėjusi rinkimus kreiptųsi į ES institucijas dėl galimų derybų siekiant restruktūrizuoti valstybės skolą.

 

Ne ką daugiau stabilumo į politiką įneštų ir skandalais pagarsėjusio Silvio Berlusconi, buvusio Italijos ministro pirmininko, centro dešiniųjų partija taip pat planuojanti surinkti daugumą parlamente.

 

Italai nusivylę tiek buvusia, tiek ir esama valdžia, kuri nepripažįsta, kad būtent jos neveiksnumas sudarė palankias sąlygas problematiško bankų sektoriaus, pareikalavusio net 13 mlrd. eurų vertės gelbėjimo plano, susiformavimui. Kita skaudi bėda, leidžianti populistams klestėti, – itin aukštas jaunimo nedarbo lygis.

 

Todėl nieko keista, kad užaugo pokyčių norinčių gyventojų karta. Vis dėlto, kaip rodo apklausų duomenys, vargu, ar kuri nors partija sulauks daugumos rinkėjų palaikymo. Manoma, kad nebus partijų, kurios perlips 30 proc. rinkėjų pasitikėjimo lygį – daugiausia diskutuojama apie galimas koalicijas ir jų įtakos pasiskirstymą šaliai svarbiais klausimais.

 

Nestabilus bankų sektorius

 

Ekonomikos augimui reikalingas sveikas bankų sektorius šalyje. Tuo metu Italijos bankai yra pasižymėję skandalais ir prastu valdymu. Be to, tikriausiai retas nieko negirdėjo apie didžiausią šalies bankų problemą – ypatingai dideles blogas paskolas jų balansuose.

 

Tokių paskolų Italijos bankuose netgi daugiau nei prieš krizę. Šalies centrinio banko skaičiavimai rodo, kad pablogėjusių paskolų suma šiuo metu siekia apie 360 mlrd. eurų – tai yra penktadalis visų vartotojams išduotų paskolų. Be to, net 200 mlrd. eurų išduotų paskolų šiuo metu laikomos nemokiomis – ši suma prilygsta 10 proc. šalies BVP. Šios problemos kelia nerimą visai ES, nes bent kiek didesnis sujudimas gali sudrebinti po finansų krizės atsigauti mėginančią Bendrijos ekonomiką.

 

Vis dėlto, „Standard & Poor’s“ reitingų agentūra vertina, kad Italijos bankų sektoriaus padėtis yra kur kas geresnė nei prieš porą metų ir prognozuoja, kad šiemet ji ir toliau gerės.

 

Optimizmo nedaug

 

Europos centrinio banko (ECB) atstovams pasisakant apie šiemet galimą ekonomikos skatinimo programos pabaigą, italai suklūsta. Programos pabaiga bus bloga naujiena šaliai, kurios skola viršija 2 trln. eurų, nes ECB yra supirkęs net apie 25 proc. šalies skolos vertybinių popierių. Kas nutiks kai ECB uždarys skatinimo programos vartus nuo lengvai prieinamo finansavimo ir dideliais kiekiais superkamų šalies skolos vertybinių popierių? Kaip Italija sugebės susitvarkyti su vis labiau augančiomis skolos aptarnavimo išlaidomis?

 

Dešimties metų trukmės Italijos skolos vertybinių popierių pajamingumas šiuo metu yra ypatingai žemas. Šis rodiklis dabar siekia apie 2 proc., palyginti su 2011 m. stebėtais 7 proc. Vis dėlto, investuotojai kol kas nerodo nerimo ženklų dėl kovo pradžioje laukiančių rinkimų. Tačiau, kad ir kas juos laimėtų, akivaizdu, jog Italijai nebus paprasta surasti tokio masto skolos vertybinių popierių pirkėjus kaip ECB.

 

Per pastarąjį dešimtmetį Italija susidūrė jau su dviem recesijomis: 2008 m. šaliai smogė pasaulinė finansų krizė, o 2010 m. ją supurtė užsienio skolos krizė. Būtent užsitęsęs ekonominis nuosmukis buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs tiek namų ūkių, tiek ir verslo įmonių nemokumą.

 

Italijos valdžia, neseniai atnaujinusi ekonomikos augimo prognozes, šiemet ir kitąmet žada 1,5 proc. augimą. Tačiau stiprus euras netrukus gali grąžinti į realybę – dėl tiesioginės įtakos eksportui, kuris yra pagrindinis šalies ekonomikos variklis, greičiausiai matysime kur kas kuklesnius rezultatus.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Ar dovanojate šventines dovanas savo partneriams, klientams?
 

reklama

reklama

reklama