VersloSavaite.lt   
2012 06 20, 18:20
Darbdavys liepia eiti atostogų, o po jų planuoja atleisti. Ką daryti?

Image
Agnė Razgūnienė
„Turiu neįgalumo grupę – 40 proc. darbingumo. Dirbau pagal nuotolinę, neterminuotą darbo sutartį nuo 2011 spalio mėn. Pastaruoju metu man buvo pranešta, kad turiu išeiti atostogų 23 d., po kurių greičiausiai būsiu atleistas, nes nėra darbo ir pan. ir greičiausiai turėsiu rašyti prašymą, kad išeinu pats. Kaip elgtis tokioje situacijoje? Kokia išeitinė kompensacija priklauso?“, klausia VersloSavaite.lt skaitytojas. Konsultuoja teisės įmonės UAB „Verslo gurmanai“ direktorė Agnė Razgūnienė.

 

Atsakymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo dalies, reglamentuojančios nuotolinio darbo sutarties ypatumus, 12 punktas numato, jog darbuotojams taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) ir kitų teisės aktų nuostatos su šiame teisės akte nustatytomis išimtimis.

reklama

 

Minimas nutarimas nereglamentuoja nuotolinio darbo sutarties nutraukimo, todėl nutraukiant šios rūšies darbo sutartį, taikomos LR DK nuostatos.

 

LR DK 129 straipsnio 1 dalis numato, jog darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. 2 dalyje įtvirtinta, kas gali būti laikoma svarbiomis priežastimis: svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe.

 

Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.

 

To paties straipsnio 4 dalis numato, jog darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

 

LR DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

 

Taigi šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia Jums papildomą apsaugą darbo sutarties nutraukimo atveju. Prašymą nutraukti darbo sutartį darbuotojo noru rašyti nepatartina, kadangi, nutraukus darbo sutartį pagal LR DK 127 straipsnį, nemokama išeitinė išmoka. Nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagal LR DK 129 straipsnį, darbuotojui mokama išeitinė išmoka, apskaičiuojama pagal darbuotojo nepertraukiamą stažą.

 

Kadangi nuo darbo sutarties sudarymo dienos iki šios dienos nėra praėję vieneri metai, Jums pagal LR DK 140 straipsnio 1 dalies 1 punktą priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

 

Aukščiau pateiktoje informacijoje yra pateikti UAB „Verslo gurmanai“ teisininkų komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktiko analize. Šis straipsni negali būti laikomas oficialia teisine išvada. Dėl teisinės konsultacijos konkrečiu atveju siūlome kreiptis į UAB „Verslo gurmanai“ teisininkus.


Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: