Sxc.hu nuotr.

Tačiau mūsų kalbinti ekspertai neskuba nurašyti tokio elgesio nedidelių įmonių vadovų neišprusimui ar tingumui. Pasak jų, visai gali būti, kad toks elgesys tiesiog byloja pragmatišką požiūrį ir gali būti visai pateisinamas.

Norėjo turėti pavyzdžių

Pasak studento jis visą mėnesį skambino smulkiųjų įmonių, neturinčių internete savo tinklalapių, vadovams ir siūlė jiems nemokamai jį sukurti. Šią galimybę jis suteikė todėl, kad norėjo turėti pavyzdžių savo būsimiesiems klientams.

Studentas stebisi, kad nuolat sunkumais besiskundžiantys smulkieji verslininkai lengva ranka atsisakė paslaugų, kurių vertė gali būti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.

„Viskas paprasta. Smulkiems sunku, nes jie neturi alkio, nenori galimybių kaip kad nori eilinis studentas“, - daro išvadą nemokamos paslaugos siūlytojas.

Verslininkas: praleido puikią galimybę

Su juo iš esmės sutinka ir Egidijus Jonikas, pradedančios įmonės „Autoeksa“ savininkas. Jis mano, kad verslininkai neišnaudojo pasitaikiusios progos.

„Smulkusis verslas dažniausiai atsisako nemokamų galimybių todėl, kad nežino ir jomis nesidomi. Sužinoję dažniausiai į jas žiūri skeptiškai, nes galvoja, kad viską žino arba už dyką niekas nieko neduoda. Internetinis puslapis – svarbiausias reprezentacinis rodiklis šiuolaikinėje visuomenėje. Manyčiau, kad dauguma smulkiųjų verslininkų vis dar neįvertina internetinio puslapio reikšmės jų verslui. Tie, kurie vis dar dirba be internetinės svetainės, kiekvieną mėnesį savo versle žengia po žingsnį atgal“, – teigė verslininkas.

Daugiau bėdos nei naudos?

Tačiau Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius supranta ir pateisina verslininkų pasirinkimą.

„Nemokama paslauga retai būna geros kokybės ir atitinkanti lūkesčius. Studentas yra laikinas, neįsipareigojęs, juridiškai neatsakingas asmuo. Jau veikiančios internetinių puslapių kūrimo įmonės, suteikia lengvatinę prieigą prie serverio, konsultuoja, padaro pakeitimus ir su tokiomis įmonėmis galima atsiskaityti sąskaitomis. Jie yra PVM mokėtojai, galima gauti sąskaitas faktūras ir visą tai įforminti įmonei kaip išlaidas. Jos suteikia paslaugų tęstinumą, gali duoti garantiją, nuolaidas“, – sakė pašnekovas.

Tinklalapio išties reikia ne visiems

Asociacijos pirmininkui pritaria ir komunikacijos specialistas, ryšių su visuomene agentūros vadovas Nerijus Budrys.

„Priežastys, kodėl studentui nepavyko, gali būti paprastos ir objektyvios. Galbūt daugumai tų, kuriuos pasiekė šis pasiūlymas, iš tiesų nereikia interneto svetainės. Pavyzdžiui, jei aš prekiauju mėsa turguje arba drabužiais Gariūnuose, tai visi pirkėjai ateina iš srauto, kurį pritraukia pati prekybvietė.

Panašu, kad šis jaunuolis neatsirinko tikslinės auditorijos, kuriai jo pasaugos būtų aktualios. Pavyzdžiui, rankdarbiai, fotografų paslaugos ir kiti dalykai kuriuos svarbu potencialiam klientui parodyti ir kurių nerasi kiekviename prekybos centre“, – mano N. Budrys.

Susiję straipsniai:

• Patarimai ką daryti jei buvote apžmeižti ar patyrėte patyčias internete
• Lietuviai interneto pirkiniams išleido daugiau
• Išlaidos internetu – vis didesnės
• Kaip spręsti problemą su pardavėju, kilusią apsiperkant internetu? 6 žingsniai
• Kuo skiriasi internetu apsiperkantys lietuviai