Foto

Agentūra padeda visiems žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjams, išskyrus atvejus, kurie susiję su didelę rinkos galią turinčiomis mažmeninės prekybos įmonėmis. Šių atvejų priežiūra atlikti pavesta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai.

Tiekėjas, nepriklausomai nuo jo įsisteigimo vietos, turėtų kreiptis į VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą, jeigu nesąžiningus veiksmus jo atžvilgiu atlieka Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiantis pirkėjas (juridinis ar fizinis asmuo) ar pirkėjų grupės, įskaitant viešuosius subjektus, kurie perka iš tiekėjo žemės ūkio, maisto produktus.

Prižiūri, kad būtų laikomasi įstatymo

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurios vienas iš veiklos tikslų – atlikti Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo (NPPDĮ) nuostatų laikymosi priežiūrą.

Neretai pasitaiko, kad siekdami naudos didieji supirkėjai gali nesąžiningai elgtis tiekėjų atžvilgiu, naudodamiesi savo galia manipuliuoti ir spausti tiekėjus priimti jiems nenaudingus sprendimus. Jau minėtas įstatymas (NPPDĮ) aiškiai apibrėžia, kas yra nesąžininga prekyba, todėl pastebėjus jos požymius tiekėjai gali kreiptis dėl pagalbos kiekvienu konkrečiu atveju į agentūrą

Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, jo prašymu visais atvejais bus taikomas anonimiškumas ir teikiamos informacijos konfidencialumas. Jeigu manote, kad tiekėjo teisės yra pažeistos ir tiekėjo atžvilgiu pirkėjas taiko nesąžiningus veiksmus – su tuo nesitaikstykite ir drąsiai kreipkitės į Agentūrą +370 631 03555 arba This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it .  

Gali skirti baudas

Tais atvejais, kai ūkininkai ar kiti žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjai produktus tiekia tiesiai didžiosioms mažmeninės prekybos įmonėms, prižiūri Konkurencijos Taryba. Už draudžiamus nesąžiningus veiksmus mažmeninės prekybos įmonei Taryba gali skirti baudą iki 0,7 proc. jos praėjusių finansinių metų pardavimo pajamų.

Įstatymas draudžia atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:

Nesąžiningų veiksmų draudimai, numatyti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo, Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymuose, taikomi 5 didžiuosius prekybos tinklus valdančioms bendrovėms: „Lidl Lietuva“, „Maxima LT“, „Norfos mažmena“ / „Rivona“, „IKI Lietuva“, „Rimi Lietuva“.

Ko negali daryti prekybos tinklai

Nuo minėtų didžiųjų prekybos tinklų nesąžiningų veiksmų saugomi maisto prekių ir (arba) gėrimų tiekėjai įsisteigę bet kurioje ES šalyje. Ji turi būti sudarę su didžiaisiais prekybos tinklais didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį dėl maisto prekių ir (ar) gėrimų, skirtų vartotojams, pardavimo. Jų pardavimo pajamos, gautos iš įprastinės ūkinės veiklos, skaičiuojant visų susijusių įmonių pajamas, paskutiniais finansiniais metais neturėtų viršyti 350 mln. Eur.

Prekybos tinklai negali reikalauti mokėti tiesiogiai ar netiesiogiai arba kitokiu būdu atlyginti už sutikimą pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis (vadinamieji „įėjimo“ mokesčiai). Taip pat negali reikalauti kompensuoti mažmeninės prekybos įmonės negautą ar gautą mažesnį, negu tikėtasi, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą.

Draudžiama reikalauti kompensuoti mažmeninės prekybos įmonės patiriamas veiklos išlaidas, susijusias su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu, versti įsigyti prekių, paslaugų ar turto iš mažmeninės prekybos įmonės nurodytų trečiųjų asmenų.

Negalima sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims, pakeisti esmines tiekimo procedūras ar prekių specifikacijas, apie tai nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų.

Atsako pagal įstatymą

Draudžiama reikalauti tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti ar kitokiu būdu atlyginti už prekių išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą.

Negalima suteikti prekėms komercines nuolaidas, mokėti tiesiogiai ar netiesiogiai arba kitokiu būdu atlyginti mažmeninės prekybos įmonei už tai, dėl ko nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.

Mažmeninės prekybos įmonėms taip pat draudžiama atlikti nesąžiningos prekybos praktikos veiksmus, nurodytus Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnyje.

Jeigu mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeidžia Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo ir (ar) Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatas, ji atsako pastarojo įstatymo nustatyta tvarka.

Užs. nr. 20230920-01