VersloSavaite.lt   
2009 11 11, 17:42
Verslo konsultacija. Alternatyvūs verslo finansavimo šaltiniai

Image
Sxc.hu nuotr.
„Komerciniams bankams sugriežtinus kreditavimo sąlygas ieškau alternatyvių verslo finansavimo galimybių. Kokie yra alternatyvūs verslo ir investicijų finansavimo šaltiniai?“, – klausia Verslosavaite.lt skaitytojas. Konsultuoja „3VK“, verslo konsultantai Skirmantas Maulevičius ir Antanas Sysas.

 

Pasaulinei ekonominei krizei parklupdžius ant kelių arba visiškai sunaikinus ne vieną verslą sumažėjo tradicinių verslo finansavimo šaltinių arba jie tapo neveiklūs.

reklama

 

Praktiškai nelikus bankinio kreditavimo, Lietuvos verslui liko tik alternatyvūs finansavimo šaltiniai:

 

• Europos sąjungos  (toliau – ES) struktūrinių fondų (toliau – SF) parama,

• INVEGA garantijos ir paskolos,

• rizikos kapitalo fondai ir įmonės (toliau – RK),

• „verslo angelai“ (toliau – VA).

 

ES struktūriniai fondai – regioninės politikos, kuria siekiama sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti menkiau išsivysčiusių regionų plėtrą, finansiniai instrumentai. ES SF parama susideda iš keturių programų: žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa, ekonomikos augimo veiksmų programa, sanglaudos skatinimo veiksmu programa, techninės paramos veiksmu programa. Šios programos savo ruožtu suskirstytos į 189 priemones.

 

Priklausomai nuo pareiškėjo tipo (privatus asmuo, privatus juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga ar kt. ir įmonės dydžio: didelės, vidutinės, mažos ir labai mažos) ir įmonės dydžio (labai maža, maža, vidutinė, didelė) galima pasirinkti konkrečią priemonę pagal kurią galima pretenduoti i ES struktūrinę paramą.

 

Finansavimo intensyvumas, priklausomai nuo priemonės tipo, yra nuo 10 iki 90 proc. visos sumos, taip pat kai kurios priemones numato avansavimo galimybę. Tiesa, šiuo metu vyriausybėje vykta tam tikri aktualūs paramos gavimo taisyklių pakeitimai, kurie padės supaprastinti ES fondų lėšų administravimą ir paspartins šių lėšų panaudojimą: konkurso atveju paraiškų vertinimo terminas sutrumpinamas iki 3 mėnesių; numatomos platesnės galimybės gauti avansą ir kt.

 

Respublikoje suformuotos 5 šias programas įgyvendinančios institucijos: centrinė projektų valdymo agentūra, Lietuvos verslo paramos agentūra, paramos fondo Europos socialinio fondo agentūra, aplinkos projektų valdymo agentūra, transporto investicijų direkcija, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ – INVEGA, į kurias reikia kreiptis norint gauti paramą.

 

INVEGA, tai – investicijų ir verslo paskolų garantijos kredito įstaigoms už gamybinių ir paslaugas teikiančių įmonių paskolas. Garantijos gali būti teikiamos už didelių įmonių paskolas ir už labai mažų, mažų, vidutinių įmonių, patiriančių laikinų finansinių sunkumų, paskolas.

 

INVEGA garantuoja kredito įstaigai iki 80 procentų paskolos, skirtos apyvartiniam kapitalui finansuoti. Maksimali garantijos suma vienai įmonei ar įmonių grupei negali būti didesnė kaip 5 mln. Lt. Bendra INVEGOS garantuotų paskolų suma vienai įmonei ar įmonių grupei negali būti didesnė kaip 20 mln. litų. Paskolų palūkanos  kompensuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

 

Ši ES SF lėšomis finansuojama priemonė įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu, t. y. INVEGAI, kaip visuotinės dotacijos valdytojui ir administratoriui, skiriamos dotacijos lėšos paskolų palūkanoms kompensuoti. Kompensuojama 50 proc. sumokėtų paskolų palūkanų, bet ne daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų.

 

Atviras kreditų fondas (AKF) – tai INVEGOS fondas, finansinės inžinerijos priemonė skirta finansiniams tarpininkams, teikiantiems kreditus smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams. Kreditai iš AKF lėšų gavėjams gali būti teikiami litais ir eurais investicijoms ar apyvartinėms lėšoms finansuoti, jei po tokio finansavimo plečiama smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto veikla ir didinamas jo konkurencingumas.

 

Rizikos kapitalo fondai ar įmonės (Venture Capital), tai – bendrovės investuojančios į naujai kuriamas arba veikiančias įmones, finansuojančos inovatyvias, dar nežinomas bei neišbandytas arba pelningas sritis. RK didina nuosavą investuojamų įmonių kapitalą, bet neįgauna įmonės kontrolės (turi mažiau kaip 50 proc. akcijų).

 

Verslo angelai – neformalūs investuotojai, galintys finansuoti įmonės steigimą kaip dalininkai bei tiesiogiai konsultuoti įmonę valdymo klausimais. VA – tai dažniausiai pasiturintys žmonės, kurie pasirengę investuoti savo kapitalą į rizikingas veiklas, remdamiesi savo patirtimi bei interesais.

 

RK IR VA gauna pelną tik esant sėkmingoms investicijoms, jie labai atsakingai ir kruopščiai atsirenka perspektyviausias kompanijas, kurios gali tapti „hitais“. Atrankos procesas dažnai būna labai griežtas. Tačiau net ir pats atsakingiausias kompanijų atrinkimas dar nereiškia, kad visos jos bus sėkmingos.

 

Atvirkščiai, rizikos kapitalistai dažnai mini tokius skaičius – 3 kompanijos iš dešimties žlugs, 5 taip ir netaps „hitais“ ir tik 2 iš dešimties atneš grąžą per 5–7 m. Žinant, kad tik 2–3 kompanijos iš 10 bus tikrai sėkmingos, nesunku suprasti, kodėl rizikos kapitalistai labai atsakingai atsirenka investicijas. RK ir VA investicijų  grąža gaunama, dalyvaujant veikloje ar padidinus įmonės vertę, rečiau palūkanos už paskolas.

 

Skirmantas Maulevičius,

Antanas Sysas

3VK, verslo konsultantai

www.3vk.lt

 

Užduokite savo klausimą verslo konsultantams el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 
 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: