Sxc.hu nuotr.

Tačiau Žemės ūkio rūmų pirmininko Broniaus Markausko teigimu, pieno supirkimo kainos pradėjo didėti tik spalį, ir ne taip ženkliai, kaip pabrango pieno produktai prekybos centruose. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius šią savaitę viešai pareiškė, kad staiga vienodai pradėjusios didėti visų pieno perdirbėjų gaminamų produktų kainos verčia galvoti apie galimą kartelinį susitarimą.

Ministras paragino Konkurencijos tarnybą atlikti tyrimą, kuris išaiškintų tiesą.

Nors jokia kita institucija nubausti už galimą kartelinį susitarimą neturi kompetencijos, K.Starkevičiaus iniciatyvą palaikantys B.Markauskas iš anksto įsitikinęs, kad jokio susitarimo nebus nustatyta. Mat kartą nuo Konkurencijos tarnybos jau nukentėję perdirbėjai tapo gudresni ir jokių susitarimą galinčių įrodyti dokumentų tikrai nepaliks.

- K.Starkevičius šią savaitę pareiškė, kad pastaruoju metu vienodai brangstantys skirtingų pieno perdirbimo įmonių produktai verčia įtarti, kad perdirbėjai gali būti iš anksto neteisėtai suderinę savo veiksmus rinkoje. Kaip šį pareiškimą apie galimą kartelinį susitarimą vertinate jūs?

- Tyrimas (K.Starkevičius kreipėsi į Konkurencijos tarnybą. - Red.) tikrai nepakenks, nes ne taip seniai - rugsėjo mėnesį - Europos Komisija yra parengusi komunikatą, kuriame akcentuojama, kad ne Lietuvoje, bet ir visose ES šalyse yra stebimas procesas, kai pieno supirkimo kaina per pastaruosius pusantrų metų nukrito, pavyzdžiui, Lietuvoje - 43 proc. tuo tarpu pieno produktų kainos buvo nukritusios vidutiniškai 14 proc.

Tai jau kėlė įtarimą. Dabar visų pieno perdirbimo įmonių apsisprendimas kartu vienu metu didinti pieno produktų kainą, irgi kelia įtarimų, nes pieno supirkimo kaina labai nežymiai padidinta tik nuo spalio 1 d. Tiesa nuo lapkričio 1 d. ji dar kartą padidinta, tačiau praktiškai už lapkritį dar nėra mokėta. Mokėjimai vyks tik lapkričio pabaigoje.

Todėl perdirbėjų aiškinimai, kad produktai brangsta dėl žaliavos brangimo, tikrai nėra tikroji priežastis. Esame skaičiavę, kad žaliavos kaina galutinėje produkto kainoje sudaro tik apie 28 proc., todėl jei, kaip nurodo perdirbėjai, pieno supirkimo kaina tikrai didėja 20 proc., tai produktas tiek pat brangti tikrai neturėtų.

 Todėl mes pritariame ministro pozicijai, tik norėtųsi, kad Konkurencijos tarnyba žiūrėtų rimčiau į tokius dalykus.

Prieš porą metų ŽŪR kreipėsi į Konkurencijos tarnybą. Tada buvo nustatyti tam tikri kartelinių susitarimų bruožai, tačiau baudos įmonėms buvo daugiau simbolinės.

- Ar apskritai yra svarių priežasčių šiuo metu brangti pieno produktams Lietuvoje (kai kurie jų, kaip skelbiama, lapkritį pabrango net apie 20 proc.)?

- Svarbių priežasčių smarkiai - apie 20 proc. - brangti pieno produktams šiuo metu tikrai nėra. Netgi šiek tiek keistas jų (pieno perdirbėjų – Red.) aiškinimas, beje jau ne pirmą kartą: kad didėja pieno produktų kainos eksporto rinkose – ir Europoje, ir kitur, todėl jiems vidaus rinkoje tampa nuostolinga prekiauti. Todėl jie vidaus rinkoje didina produktų kainas.

Keisti tokie aiškinimai. Juk atvirkščiai, gerėjant situacijai eksporto rinkose, perdirbėjai pasinaudodami tuo galėtų amortizuoti kainas vidaus rinkoje.

Paskutinių dviejų metų statistika rodo, kad nors žaliavos kainos Lietuvoje buvo mažiausios Europoje, produktų kainos užėmė 4-5 vietą ES. Tačiau šioje vietoje tik perdirbėjų kaltinti nenorėčiau. Dar didesnė kaltė, žiūrint objektyviai, tenka prekybos tinklams.

- Kokią įtaką pieno produktų brangimui galėjo turėti ūkininkų noras statyti savo kooperatinę pieno perdirbimo įmonę, kuri sukėlė tiek daug diskusijų? Gal tokiu būdu perdirbėjai bando ūkininkus "nuleisti ant žemės"?

- Be abejo kai kas galėtų atrasti sąsajų ir įvardinti tai kaip priežastį. Tačiau aišku viena, ketinimas statyti tokią įmonė tikrai turėjo įtakos pieno supirkimo kainų didėjimui. O su pieno produktų brangimu tai gali būti susiję tik netiesiogiai.

- Kaip išsiaiškinti kas šioje situacijoje - dėl pieno produktų kainų didėjimo, yra teisus? Ar Konkurencijos taryba pajėgi padėti tašką šioje diskusijoje, kad pirkėjai žinotų, ar už produktą moka optimalią kainą, ar gerokai permoka?

- Žinoti prekybininkų pelnus dar šiek tiek padėtų dabar svarstomas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, kuris uždraustų taikyti bet kokius papildomus mokesčius išskyrus antkainį. Pirkėjas bent jau matytų, koks yra tikras, o ne deklaruojamas, (prekybininkų – Red.) antkainis. Manau, kad tai rinką padarytų šiek tiek skaidresne ir galbūt šiek tiek suvaldytų prekybos tinklų norus.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas jau yra atlikęs kainų tyrimą. Kitos institucijos taip pat gali atlikti tokius tyrimus, tačiau jie tik statistiškai konstatuoja, kiek kuri grandis – žemdirbys, perdirbėjas, prekybininkas ir valstybė – gauna.

Tokius tyrimus galima atlikti, tačiau bausti, įtakoti situaciją kas nors kitas, išskyrus Konkurencijos tarnybą, niekas negali. Viltis pirkėjams skaidrumo reikėtų sieti su Konkurencijos tarnyba. Tačiau net jei ir nustatytų kartelinį susitarimą, Konkurencijos tarnyba galėtų tik nubausti. Tačiau ji negali pieno perdirbimo įmonėms uždrausti didinti pieno produktų kainų.

Tačiau esu 100 proc. įsitikinęs, kad toks susitarimas nebus įrodymas, nes įmonės pasidarė gudresnės. Pirmą kartą, kai toks tyrimas buvo atliktas, buvo surasta informacijos. O dabar tų protokolų, iš kurių būtų aišku, kad įmonės priėmė tokį bendrą sprendimą, tikrai niekas neras. O žodinio susitarimo neįmanoma įrodyti.

- Kokiame etape šiuo metu yra kooperatinės pieno perdirbimo įgyvendinimas?

- Pasirengimas vyksta gana intensyviai. Jau žinomas projektų vadovas. Vakar buvome susitikę su viena Vokietijos kompanija, gaminančia įrangą. Tikimės iki naujųjų metų pateikti paraišką europiniams pinigams gauti.

Susiję straipsniai:

• Pieno supirkimo kainos – aukštumose
• Pieno supirkimo kainos Lietuvoje augo ketvirtą mėnesį iš eilės
• „Žemaitijos piene“ – 7 mln. eurų vertės „klaida“
• Eksportas augina pieno pramonę
• Naujas „Žemaitijos pieno“ versliukas – informacijos akcininkams teikimas