D.Kanapecko nuotr.

Dienraščio nuomone, griūtis Latvijoje bankams SEB bei „Swedbank“ reikštų, kad „košmariškasis scenarijus“ virsta realybe.

Latvijos žlugimas Lietuvai atsilieptų neigiamai, Alfa.lt konstatuoja „Danske Markets“ analitikė Violeta Klyvienė. Tačiau ji pabrėžia, jog Latvija šiemet kartą jau bandė atsisakyti vykdyti įsipareigojimus, o tąsyk viskas baigėsi geruoju.

Penktadienį A. Borgas viešai pareiškė nuomonę, kad šį mėnesį Latvijos biudžetas privalo būti patvirtintas toks, koks buvo sutartas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Europos Sąjunga. Priešingu atveju šalis rizikuoja, kad šie gelbėtojai jai atsuks nugarą ir finansų problemos pagilės.

TVF ir ES pernai Latvijai sutarė paskolinti 7,5 mlrd. eurų (26 mlrd. litų), kurie yra išmokami dalimis. Kiekviena dalis Latviją pasiekti turėtų, tik jei šalis įvykdo, ką susitarė su skolintojais.

„Latvija yra labai stipriai politiškai įsipareigojusi vykdyti labai atsakingą fiskalinę politiką. Jie privalo įrašyti atsakingą fiskalinę politiką į 2010 metų biudžetą. Tarptautinės bendruomenės kantrybė Latvijos atžvilgiu yra labai ribota, todėl jie turi elgtis labai, labai atsakingai“, – savaitgalį komentavo A. Borgas.

Europos Sąjunga pasiūlė Latvijai sumažinti savo biudžeto išlaidas 500 mln. latų (2,4 mlrd. litų), kad biudžeto deficitas sumažėtų nuo 10 proc. šiemet iki 8,5 proc. kitąmet. Tačiau vyriausybė norėtų išlaidas mažinti tik 225 mln. latų (1,1 mlrd. litų), tačiau pakelti mokesčius.

Klyvienė: tai jau matėme

„Danske Markets“ analitikė Violeta Klyvienė Alfa.lt komentuoja, kad A. Borgas viešais pasisakymais bando siųsti signalą Latvijos valdžiai, kad prisiimtų įsipareigojimų reikia laikytis. „Akivaizdu, kad politinė situacija Latvijoje yra įtempta, šalis nelabai laikosi savo prisiimtų įsipareigojimų“, – sako ji.

Juodasis Latvijos scenarijus nieko gero nežadėtų ir Lietuvai, mano V. Klyvienė. „Naujienos būtų nelabai geros. Nors mes ekonomiškai nesame priklausomi nuo Latvijos, finansų rinkai tai būtų stiprus neigiamas signalas. Psichologinis neigiamas poveikis“, – numato analitikė. Konkrečius scenarijus, kas vyktų Lietuvoje, ji atsisako svarstyti.

Tačiau analitikė nemano, jog didėjanti įtampa Latvijoje Lietuvai jau dabar atsilieps kylančiomis tarpbankinių paskolų litais palūkanomis VILIBOR.

VILIBOR buvo ypač aukštai pakilusios, kai prieš kelis mėnesius Latvija praėjusį kartą konfliktavo su TVF.

„Tai jau antras politinis žaidimas Latvijoje su TVF. Pirmą kartą įtaka buvo neigiama, dabar sunku pasakyti. Gali ir jokio VILIBOR pakilimo nebūti, nes visgi lieka viltis, kad Latvijos politikai tik pasidraskys spaudoje, o paskutinę minutę paspaudus Europos Komisijai teisingas sprendimas ir vėl bus priimtas. Tokį precedentą jau turime“, – mano ji.

Borgas: garantuoti, kad Latvija nežlugs, neįmanoma

„Svenska Dagbladet“ žiniomis, per pastarąsias kelias savaites A. Borgas susitiko su didžiųjų bankų vadovais ir aptarė, kas būtų, jei Latviją ištiktų Islandijos likimas. Esą buvo aptarta smarki politinė krizė Latvijoje, dėl kurios šaliai gali tekti devalvuoti valiutą ir atsisakyti mokėti skolas bei kitus įsipareigojimus, tvirtina dienraštis.

Latvijoje ypač daug paskolų yra išdavę Švedijos bankai SEB, „Nordea“, „Swedbank“. Pastarasis bankas yra šiemet iš akcininkų pritraukęs 15 mlrd. SEK, kuriuos banko vadovybė žadėjo naudoti agresyviai plėtrai. Jei šie pinigai nukeliaus gelbėtis nuo nacionalinio bankroto, tai pasitikėjimas banku sumažės, mano „Svenska Dagbladet“.

Apie krizę Latvijoje A. Borgas įspėjo dar rugsėjį pateiktame kitų metų šalies biudžeto projekte. Jame rašoma: „Kadangi sunku tiksliai įvertinti, ar Latvija išliks moki, taip pat įvertinti, kada ji atsigaus, neįmanoma visiškai atmesti reikšmingo defolto (šalies bankroto) rizikos.“

„The Economist“: Latviją gelbėja kaimynų populiarumas

Latvijos vyriausybė biudžeto projektą parlamentui žada pateikti spalio 25 dieną. Užsienio žiniasklaida atsargiai vertina, ar parlamentas jį patvirtins. Latvijos valdančiąją koaliciją sudaro penkios partijos, iš kurių didžiausioji Liaudies partija rugsėjį netikėtai atmetė nekilnojamojo turto mokesčio projektą, viešai kritikuoja TVF, o vienas jos lyderių siūlo „atrišti“ latą nuo euro.

„Rodos, politinės problemos Latvijoje vėl sugrįžta“, – Švedijos žiniasklaidai sakė A. Borgas.

Europos Komisijos pareigūnė Elena Flores, prižiūrinti komisijos paramą Latvijai, irgi stebisi Latvijos politikais, rašo „Business New Europe“.

„Lapkritį, kai grįšime prie Latvijos klausimo, mes tikimės rasti įvykdytus įsipareigojimus. Jei atsakymas bus „ne“, likusi paskolos dalis negalės būti skirta“, – teigė ji.

Ne visa žiniasklaida yra skeptiška Latvijos atžvilgiu. Didžiosios Britanijos savaitraštis „The Economist“ rugsėjį, nenurodydamas šaltinių, svarstė, kad TVF ir ES nesiryš palikti Latvijos be finansinės paramos. Daugiausia dėl to, kad žlugdama Latvija į dugną nusitemptų ir kitas regiono valstybes. Be to, Latvijai numatyta finansinė parama palyginti nėra didelė.

„Didžiausias Latvijos turtas yra jos kaimynų populiarumas“, – citavo „The Economist“ neįvardytą tarptautinį bankininką.

Susiję straipsniai:

• Lietuvoje – virtualus TVF ekspertų vizitas
• Susitikime su TVF vadovybe – dėmesys Lietuvos ekonomikai ir Fintech
• TVF rekomendacijose – dėmesys šalies ūkio našumo didinimui
• Lietuvai – TVF pagyros ir rekomendacijos
• TVF palaiko Lietuvos siekį įsivesti eurą