Henrieta Valatkevičiūtė

Klausimas. Ar turi būti išmokamos išeitinės kompensacijos, jeigu firma bankrutuoja? Dirbu ten dešimt metų. Ir kaip bus su manim pasielgta, jei šiuo metu turiu nedarbingumo lapelį? Bankrotas skelbiamas 2009 m. kovo 21 dieną.

Atsakymas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnis numato, jog, pradėjus darbdavio bankroto procedūrą, darbo sutartys gali būti nutraukiamos laikantis bankroto įstatymų nuostatų, o Darbo kodekso nuostatos apie darbo sutarties pasibaigimą tokiais atvejais taikomos tada, kai atitinkamų klausimų nereglamentuoja bankroto įstatymai.

Todėl šiuo atveju darbo sutarčių su bankrutuojančios įmonės darbuotojais nutraukimą reglamentuoja bankroto įstatymai, o konkrečiai – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas.

Pagal šio įstatymo 13 straipsnį (jei bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka) bei 19 straipsnį (jei bankroto procesas vyksta teismo tvarka) bankroto administratorius per 3 (tris) darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos arba per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 (penkiolikos) darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis.

Apie būsimą darbuotojų atleidimą administratorius ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos arba per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams.

Nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šiuo atveju Įmonių bankroto įstatymas nenumato jokių išimčių dėl laikinai nedarbingų darbuotojų įspėjimo apie atleidimą ar darbo sutarties su tokiais darbuotojais nutraukimo.

Visi kreditorių (tame tarpe ir darbuotojų) reikalavimai yra tenkinami iš įmonės turto pagal Įmonių bankroto įstatymo nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką.

Pirmiausia yra tenkinami bankrutuojančios įmonės turto įkeitimu (hipoteka) užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.

Po to, kai yra patenkinami įkeitimu užtikrinti reikalavimai, kitų kreditorių reikalavimai tenkinami žemiau nurodyta tvarka.

Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją.

Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija, dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.

Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui (išieškotojui) sumą.

Kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).

Tokiais atvejais, kai įmonė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su darbuotojais, o jos turtas neužtikrina galimybės laiku atlyginti įsiskolinimus kreditoriams, bankroto administratorius per 1 mėnesį nuo reikalavimų patvirtinimo dienos turi pateikti paraišką Garantinio fondo administracijai tam, kad būtų skirtos lėšos, skirtos atsiskaityti su darbuotojais įmonės bankroto atveju.

Pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė teisinė konsultacija (kitaip panaši paslauga būtų mokama). Tai autorės nuomonė, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuri nėra absoliuti tiesa ir gali būti nuginčijama.

www.amberlaw.lt

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Ar asmeninis turtas po santuokos priklauso ir sutuoktiniui?
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?
• Nekilnojamojo turto dovanojimas su galimybe jame gyventi
• Baudos iš darbuotojo reikalavimas