Agnė Razgūnienė

Atsakymas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (LR DK) 127 ir 128 straipsniai numato darbuotojo galimybę nutraukti darbo sutartį. Darbuotojas gali teikti prašymą nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių arba apskritai nenurodydamas tokių priežasčių.

Pažymėtina, jog nutraukus sutartį pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį, darbdaviui nekyla pareiga darbuotojui mokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos.

Darbo sutartis darbuotojo prašymu yra nutraukiama tik tokiu atveju, kai darbuotojas išreiškia savo valią dėl darbo santykių pabaigos. Nutraukiant darbo sutartį šiuo būdu turi atsispindėti tikroji darbuotojo valia, t.y. pareiškimas turi būti rašomas ir teikiamas nejaučiant jokio pašalinio psichologinio spaudimo ir pan.

Teismų praktika palaiko šią poziciją ir numato, jog atleidimas iš darbo gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2005). Vis dėlto paminėtina, kad teismas įdėmiai vertina visas aplinkybes, todėl norint įrodyti, jog pareiškimą nutraukti darbo sutartį asmuo pateikė ne savo valia, reikia turėti pakankamai tai pagrindžiančių svarių įrodymų.

Kitas atvejis, kuriuo darbdavys gali pasinaudoti, yra atleidimas pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalį. Pagal šią normą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos arba kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (LR DK 235 straipsnis).

Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Be to, drausminę nuobaudą galima apskųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, t.y. kreiptis į darbo ginčų komisiją ir teismą.

Taigi, įstatymas numato, jog pareiškimą atleisti iš darbo darbuotojas turi teikti laisva valia. Jeigu būsite priverstas rašyti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, patartina surinkti kuo daugiau įrodymų, kuriais vėliau teisme būtų galima grįsti darbdavio darytą psichologinį spaudimą ir kitus neteisėtus veiksmus.

Jeigu darbdavys sieks Jus atleisti remdamasis LR DK 136 straipsnio 3 dalimi, įsitikinkite, kad buvo laikomasi drausminės nuobaudos skyrimo procedūros, o tuo atveju, kai nesutinkate su tokia nuobauda – ją skųskite atitinkamoms institucijoms.

Aukščiau pateiktoje informacijoje yra pateikti UAB „Verslo gurmanai“ teisininkų komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktikos analize. Šis straipsnis negali būti laikomas oficialia teisine išvada. Dėl teisinės konsultacijos konkrečiu atveju prašome kreiptis į UAB „Verslo gurmanai“ teisininkus.

 Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu  This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Ar asmeninis turtas po santuokos priklauso ir sutuoktiniui?
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?
• Nekilnojamojo turto dovanojimas su galimybe jame gyventi
• Baudos iš darbuotojo reikalavimas