Vyriausybės nutarimu 2012 m. Lietuvoje planuojama išjungti analoginės ir pereiti prie skaitmeninės televizijos transliacijų. Verslosavaite.lt nutarė pasidomėti kaip valstybinės įstaigos ir verslo įmonės ruošiasi šioms permainoms ir su kokiais privalumais bei trūkumais, įgyvendinus šiuos planus, susidurs eiliniai TV žiūrovai.

Analoginės televizijos transliacijos jau išjungtos Suomijoje, Švedijoje. Šių šalių pavyzdžiu sekama Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Jau dabar apie 400 tūkstančių Lietuvos namų ūkių gyventojų mėgaujasi įvairių rūšių skaitmeninės televizijos teikiamais malonumais.

Skaitmeninė pranašesnė už analoginę

Skaitmeninė televizija nuo daugelio žiūrimos analoginės skiriasi tuo, kad garsas ir vaizdas perduodamas ne analoginiu, o skaitmeniniu signalu. Jis kur kas atsparesnis įvairiems trukdžiams, todėl televizoriaus ekrane matomas kokybiškesnis – stabilesnis, kontrastingesnis vaizdas, aukštesnė ir garso kokybė.

Svarbu yra tai, kad skaitmeninė televizija suteikia galimybę vienu dažnių kanalu transliuoti žymiai daugiau programų.

„Taip pat yra kalbos pasirinkimo galimybė – žiūrovai gali rinktis, kokia kalba: anglų, rusų, vokiečių, ar kita, žiūrėti mėgstamas programas,“ – sakė Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktorius Mindaugas Žilinskas.

Yra ir trūkumų

Be kita ko, skaitmeninė televizija suteikia interaktyvumo – abipusės sąveikos – galimybę.  Technologijos leidžia ją žiūrėti judant, pavyzdžiui, važiuojant traukiniu. Šios funkcijos mūsų šalyje dar laukiamas. Tuo tarpu, su analogine televizija to padaryti nebūtų įmanoma.

Paklaustas apie skaitmeninės televizjos trūkumus, direktorius sakė, kad skaitmeninis signalas „arba yra, arba jo nėra.“ Tuo tarpu analoginį signalą dabar „pagauti“ galima beveik visur. Jei prastesnė kokybė, matysime tik vaizdą arba girdėsime tik garsą. O, kuomet nėra skaitmeninio signalo, nebus nei vieno, nei kito.

Tačiau 2012 m. planuojama išjungti analoginės televizijos transliacijas – visoje šalyje bus įvesta skaitmeninė antžeminė televizija.

Svarbiausia – viešumas

Paklaustas, kaip ruošiamasi skaitmeninės televizijos įvedimui, M. Žilinskas sakė, kad šiuo metu yra parengtas ir tobulinamas Skaitmeninės televizijos diegimo skatinimo priemonių projektas, už kurį atsakinga Susisiekimo ministerija.

Tačiau Susisiekimo ministerijos Informacinių ir ryšių technologijų departamento direktoriaus pavaduotojas Vidas Ramanavičius teigė, kad dokumento dar nepasirašė ministras Algirdas Butkevičius ir nepatvirtino Vyriausybė. Tai bus padaryta antrajame šių metų ketvirtyje.

Vis dėlto pavaduotojas sutiko išduoti, kad daugiausia dėmesio projekte skiriama naujos paslaugos viešinimui ir populiarinimui, gyventojų skatinimui įsigyti specialius priedėlius televizoriams.

Tam tikimasi pasitelkti žiniasklaidą, gali būti organizuojamos specialios konsultacijos. Žmonės bus informuojami kokių kainų, nuolaidų, paslaugų ir naudos tikėtis.

Būsimos kainos dar neįvardintos

Kokių kainų reikėtų laukti V. Ramanavičius pasakyti negalėjo. Tačiau, pasak jo, kitose šalyse, diegiant naują technologiją, buvo orientuojamasi į mažas pajamas gaunančius gyventojus. Taip turėtų būti ir Lietuvoje.

„Anglijoje septyniasdešimtmečiai ir vyresni gyventojai yra remiami finansiškai. Aš irgi siūlyčiau remti,“ – sakė specialistas. Reikėtų pažymėti ir tai, kad socialiai remtiniems žmonėms gali būti kompensuojamas televizoriams reikalingų priedėlių įsigijimas.

Be to, drauge su Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis, bus svarstomas pridėtinės vertės mokesčio grąžinimas perkantiems skaitmeninės televizijos įrangą. Tuo tarpu operatoriai bus skatinami mažinti kainas.

Būsimų kainų konkurencingumą ir palankumą gyventojams patvirtino ir akcinės bendrovės Teo LT, besiruošiančios teikti naują paslaugą, Korporatyvinės komunikacijos skyriaus direktorius Valdas Kaminskas.

Pasak specialisto, įsirengti skaitmeninę antžeminę televiziją gyventojams kainuos žymiai pigiau nei palydovinę. Tam reikalingas ne toks didelis įrangos komplektas, vadinasi, investicija bus mažesnė. Bet konkrečių skaičių V. Kaminskas įvardinti negalėjo, nes bendrovėje dar nesibaigė parengiamieji darbai.

Kokybės pokytį pajus ne visi

Svarbu yra tai, kaip planuojama išjunginėti analoginę televiziją: etapais regionuose, kaip Vokietijoje, ar visur iškart, kaip Suomijoje. Informacinių ir ryšių technologijų departamento direktoriaus pavaduotojas V. Ramanavičius sakė, kad išjungti reikėtų vienu metu.

Pasak specialisto, sąlyginai mažoje teritorijoje nutraukti analoginių siųstuvų darbą palaipsniui yra žymiai sudėtingiau. Gyventojai gali būti nepatenkinti dėl galimų techninių nesklandumų.

Tačiau tie, kurie turi gerą kabelinę, įjungus skaitmeninę antžeminę televiziją, didelio kokybinio pokyčio gali ir nepastebėti. Bet daugeliu atvejų, kuomet analoginis signalas yra silpnas, ekrane matomas mirgėjimas, vaizdo atspindžiai situacija tikrai pagerės.

„Skaitmeninė antžeminė televizija – itin naudinga priemiesčių, kaimų gyventojams, kuriuos kabeliais pasiekti sudėtinga,“ – patikino Teo LT atstovas V. Kaminskas.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• „Cgates“ tęsia plėtrą
• Pirmąją 2013 dieną lietuviai sutiko prie TV
• Daugiausiai laiko prie televizoriaus praleidžia estai
• Televizija išlieka populiariausia medija Baltijos šalyse
• Skundžiasi, kad nemato lietuviškų programų