Finansų analitikai teigia, kad Lietuvos rinkoje priežastinio ryšio tarp infliacijos ir tiesioginių užsienio investicijų nėra, bet ji vis tiek veikia investuotojų sprendimus.

„Infliacijos dydis tiesioginiams užsienio investuotojams yra svarbus tik tiek, kiek jis iliustruoja ekonomikos stabilumą ir augimo tvarumą, o pats infliacijos lygis tėra vienas iš daugelio veiksnių, nulemiančių investuotojų apsisprendimą“, – Verslosavaite.lt teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Žilvinas Šilėnas.

Infliacija didina gamybos kaštus

Pasak AB SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, tiesioginius užsienio investuotojus galima skirstyti į dvi grupes.

„Vieni investuotojai gamina produkciją Lietuvoje ir po to ją parduoda užsienyje. Kiti – gamina ir parduoda produktus vietinėje rinkoje. Infliacijos dydį labiausiai jaučia tie, kurie parduoda produkciją ne Lietuvoje. Jiems padidėja gamybos kaštai, brangsta darbo jėga. Taigi jie pradeda žvalgytis į Rytus, kur darbo kaštai yra mažesni. Vidaus rinkoje esantys užsienio investuotojai yra mažiau jautrūs“, –  Verslosavaite.lt sakė finansų analitikas.

FMĮ „Finasta“ finansų analitikė Laima Martinkutė Verslosavaite.lt teigė, kad investuotojams, kurie daugiausiai orientuojasi į vietos rinką, didėjanti infliacija reiškia galimą jų tikslinės klientų grupės perkamosios galios sumažėjimą.

Investuotojams, kurie gamina produktus Lietuvoje, o po to eksportuoja juos į kitas šalis, labai svarbus aspektas – prekių konkurencingumas užsienio rinkose.

„Kuo infliacija Lietuvoje yra didesnė nei eksporto rinkose, tuo juose prastesnis mūsų produkcijos konkurencingumas“, –  pastebėjo L. Martinkutė.

Daugiausia investavo lenkai

AB SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė Verslosavaite.lt teigė, kad daugiausiai lėšų yra investavę Lenkijos (18 proc.), Danijos (12,9 proc.), Švedijos (11,7 proc.), Rusijos (9,6 proc.), Vokietijos (8,6 proc.) ir Estijos (5,9 proc.) investuotojai.

Lietuvos banko duomenimis, 2007 m. gruodžio 31 d. daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų buvo skirta apdirbamajai pramonei – 36,3 proc., į finansinio tarpininkavimo veiklą buvo investuota 17,2 proc. visų investicijų, į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklas – 12,8 proc., į didmeninę ir mažmeninę prekybą – 11,5 proc. bei į elektros, dujų ir vandens tiekimą – 9,3 procento.

Netiesioginės užsienio investicijos mažėja

„Netiesioginių užsienio investicijų į Lietuvos vertybinius popierius 2007 m. pabaigoje ėmė mažėti. Infliacija tam, matyt, turėjo vėlgi netiesioginės įtakos – tik tiek, kiek blogino bendrą Lietuvos ūkio vaizdą ir signalizavo suprastėsiančią namų ūkių finansinę padėtį“, - teigė V. Tauraitė.

„Netiesioginių užsienio investuotojų investicijų vertės pokytis nėra džiuginantis: 2008 m. vasario mėn. duomenimis, bendra nerezidentų investicijų į vertybinius popierius Lietuvoje vertė sudarė 13,16 milijardo Lt, arba 23,7 proc. mažiau nei tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu (17,26 mlrd. Lt), –  sakė L. Martinkute.

Vis tik bendra investicijų į vertybinius popierius vertė per metus (2008 m. vasario mėn. duomenimis, lyginant su 2007 m.) Lietuvoje išaugo 7,9 proc., nepaisant minėto užsienio investuotojų portfelio vertės sumažėjimo. Tai lėmė net 25,6 proc. išaugusios Lietuvos gyventojų investicijos į vertybinius popierius.

Lietuvos vertybinių popierių rinka reaguoja į bendras pasaulio finansų rinkų tendencijas, kurios šiandien toli gražu „neblizga“ ir tebebando vaduotis iš JAV antrarūšių kreditų krizės sukeltų pasekmių.

Sumažėjo investicijų į nekilnojamąjį turtą

Lietuvoje didėjanti infliacija palietė ir tiesioginius užsienio investuotojus, investuojančius į nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ tarpininkavimo departamento direktorius Mindaugas Šimkus Verslosavaite.lt sakė, kad užsieniečių investicijos į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje pastaruoju metu sumažėjo.

„Anksčiau užsienio piliečiai gyvenamajame sektoriuje įsigydavo nedidelius butus. Tai jie laikydavo investicija. Didžiausias susidomėjimas nekilnojamuoju turtu buvo jaučiamas maždaug prieš metus. Prieš pusmetį užsieniečių dėmesys gerokai sumažėjo. Tai lėmė didelė infliacija, ekonomikos augimo lėtėjimas, nekilnojamojo turto kainų korekcija ir ribotas nekilnojamojo turto sektoriaus augimo potencialas“, – sakė NT bendrovės atstovas.

Daugelis užsienio investuotojų suvokia, kad auganti infliacija mūsų šalyje šiandien signalizuoja ekonomikos „perkaitimo“ grėsmę. Tai verčia juos susimąstyti, ar nevertėtų savo lėšų nukreipti kitur.

Užsienio investuotojus vis dar traukia santykinai pigesnė bei pakankamai kvalifikuota darbo jėga, patraukli geografinė padėtis ir tai, kad mūsų šalis yra Europos Sąjungos narė.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• „Gubernijos“ atnaujinimas – investicijos beveik 1,5 mln. eurų
• Penkios didžiausios investuotojų klaidos
• „TransferGo“ – 10 mln. dolerių investicija
• Jaunoji karta neigia mitus: investuojančių moterų – tiek pat, kiek vyrų
• Koks bus infliacijos poveikis?