Rusija

Taip teigia UAB „Creditreform Lietuva“ specialistai, remdamiesi savo partnerių Rusijoje duomenimis.

Rublio devalvavimas, abipusės sankcijos, smukusios žaliavų kainos ir bendras makroekonominės situacijos pablogėjimas kirto ir Rusijos užsienio prekybai. Per šių metų sausį-rugpjūtį Rusija importavo prekių ir paslaugų už 118,1 mlrd. dolerių, kai pernai metais importo apimtys siekė 193,3 mlrd. dolerių. Eksportas susitraukė nuo 343,1 iki 234,5 mlrd. dol. Tiesa, Rusijos ekspertai džiaugiasi, kad užsienio prekybos saldo vis dar išlieka teigiamas.

Persistumdė ir stambiausių Rusijos užsienio prekybos partnerių dešimtukas. Iš jo po truputį traukiasi ES šalys, o ateina Rusijos geopolitinės partnerės, visų pirma, Kinija, Baltarusija ir Kazachstanas. Ukraina, anksčiau buvusi tarp dešimties didžiausių Rusijos eksporto partnerių, dabar atsidūrė už dešimtuko ribų (12 vieta).

Šiuo metu Ukrainos dalis Rusijos eksporte sudaro tik 2,5 proc. arba 6 mlrd. dolerių. Už Kiniją (8,1 proc.) rusiškų prekių ir žaliavų daugiau perka tik Nyderlandai (12,3 proc.). Po jų rikiuojasi Vokietija (7,5 proc.) ir Italija (7,2 proc.).

Stambiausių importuotojų į Rusiją dešimtuko viršuje įsitaisė Kinija (18,9 proc. viso Rusijos importo), aplenkusi Vokietiją (13 proc.) bei JAV (7,9 proc.). Rusijos ekonominėmis sankcijomis „kūrybiškai“ (baltarusiški bananai, „itališki“ sūriai ir pan.) sugebėjo pasinaudoti Baltarusija (5,7 proc., 4 vieta po JAV!) ir Kazachstanas (3,6 proc., 9 vieta).

Kaip ir visuomet, taip ir per aštuonis šių metų mėnesius didžiausią Rusijos eksporto dalį sudarė mineralinės žaliavos. Tiesa, ši dalis sumažėjo nuo 71,4 iki 64,8 proc. Ekspertų nuomone, iš dalies tai nutiko dėl gerokai smukusių angliavandenilių kainų. Rusiją aplinkybės tiesiog privertė diversifikuoti savo eksportą. Tradiciškai eksporto krepšelyje dauguma prekių – įvairios žaliavos: juodieji metalai, brangieji ir pusbrangiai akmenys, varis, mediena, o taip pat ginklai.

Rusijos importo dinamikoje pesimistiškiausiai atrodo transporto priemonių importo reikalai. Dėl smukusio dėl smukusio rublio automobilių importo dalis bendrame importe susitraukė 3,2 proc.

Rusijos ekspertai prognozuoja, kad nuosmukis Rusijos užsienio prekyboje tęsis ir ateinančiais metais.

Šiokie tokie pragiedruliai įmanomi 2016 m. ir tai daugiausia dėl itin žemos palyginamosios bazės 2015-aisiais. Nemažas viltis rusai deda į dėl silpno rublio gerokai atpigusią Rusijos pramonės produkciją. Vietinių ekspertų nuomone, tai turėtų padėti vystant eksportą ir diversifikuojant jo struktūrą. 

Susiję straipsniai:

• Sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įtaka Lietuvos ekonomikai: ko tikėtis ir kaip ruoštis?
• „Paulig“ palieka Rusiją
• Lietuvos ir Rusijos ekonominiuose santykiuose – pavasaris?
• Trumpos kelionės į Baltarusiją: ką reikia žinoti renkantis draudimą?
• Į atsigaunančią Rusijos rinką vilčių dėti nereikėtų