reklama

reklama

VersloSavaite.lt   
2020 02 10, 10:05
Pernai padvigubėjo bandymų sukčiauti skaičius

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Nepaisant nuolatinio švietimo apie sukčių metodus, kurių tikslas yra išvilioti pinigų, sėkmingų sukčiavimo atvejų skaičius vis dėlto išlieka didelis. Palyginti su praėjusiais metais, 2019 m. „Citadele“ banko ekspertai pastebėjo dvigubai išaugusį sukčių kampanijų skaičių.

 

O šių metų pradžioje keli Baltijos šalių gyventojai gavo „Citadele“ banko vardu išsiųstą SMS žinutę su apgaulinga nuoroda.

 

„Praėjusieji metai nebuvo patys ramiausi, nes mes nuolat patirdavome sukčiavimo kampanijų išpuolius. Nerimą kelia tai, kad daugeliu atvejų sukčiai nieko nebūtų galėję padaryti be paties kliento veiksmų. Priežastys yra įvairios – paprastas neatsargumas, nežinojimas arba, deja, labai dažnai – patiklumas. Todėl reikia atsiminti auksinę taisyklę: jeigu koks nors pasiūlymas sutaupyti ar užsidirbti atrodo pernelyg geras, greičiausiai už jo slepiasi kažkas, kas nori išvilioti iš jūsų pinigų“, – pabrėžia Kaspars Briška, „Citadele“ banko Informacinių technologijų saugumo skyriaus vadovas.

 

Labiausiai paplitusios sukčiavimo rūšys nesikeičia

reklama

 

Šiuo metu labiausiai paplitusios sukčiavimo rūšys yra investicinis sukčiavimas, kai asmuo įkalbinamas investuoti į unikalią ir nepasikartosiančią galimybę, ir vadinamasis duomenų vogimas (angl. phishing) – sukčiavimo metodas, kai sukuriamos netikros interneto svetainės, kuriose klientas įveda savo asmeninius interneto banko ar mokėjimo kortelių duomenis.

 

„Iki šiol visi sukčiavimai, susiję su investicijomis, atitinka schemą, kai klientui skambinama telefonu dėl „geriausio šimtmečio pasiūlymo“ investuoti ir uždirbti. Siūlytojas dažniausiai kalba tik rusiškai arba angliškai. Telefonų numeriai, kuriais skambinama, pasirenkami atsitiktinai arba paimami iš kokios nors neteisėtai gautos duomenų bazės. Šių sukčių aukomis dažnai tampa vyresniojo amžiaus žmonės, ir yra buvę atvejų, kai klientai netgi nori paimti paskolą iš banko, kad pasinaudotų šia galimybe uždirbti.

 

Antrasis dažniausiai paplitęs būdas: klientas įveda savo duomenis netikrose svetainėse, o tada sukčiai duomenis gali panaudoti pirkdami, pervesdami pinigus iš kliento banko sąskaitos ir pan.

 

Tipiškos sukčių priemonės yra netikros internetinės parduotuvės arba netikros nuorodos tikrose internetinėse parduotuvėse, taip pat SMS žinutės ir el. laiškai, kurie siunčiami tarsi banko vardu, raginant paspausti nuorodą, skirtą, pavyzdžiui, pranešimui peržiūrėti, gaunamam mokėjimui patikrinti, banko prieigos informacijai pakeisti ir pan. Sukčiai yra labai kūrybingi ir kasdien sugalvoja vis naujų būdų, kaip gauti klientų asmeninius duomenis“, – aiškina Briška.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok
Apsaugos kodas:* Code

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama

reklama