Foto

Anot Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovo Andriaus Varnelio, bendrovė nedelsdama reaguoja į visus pranešimus, kuriuose apgaulingai naudojamas jos vardas ar prekės ženklas.

„Vien per kovą, Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui perdavėme ir operatyviai užblokavome 145 apgaulingas nuorodas. Per nepilnus metus tokių nuorodų jau užblokavome daugiau nei 500. Visos jos vedė į sukčių sukurtus neva Lietuvos pašto puslapius, siekiant išgauti mokėjimo kortelių duomenis ir užvaldyti pinigus. Nepaisant to, kad blokuojant nuorodas kiekvieną dieną yra apsaugomi tūkstančiai prie jų vis dar bandančių prisijungti gyventojų, tačiau sukčiai nepailsdami kuria vis naujas nuorodas“, – sako A.Varnelis.

Reaguodamas į gyventojų pranešimus ir neteisėtą vardo bei prekės ženklo naudojimą Lietuvos paštas teisėsaugai jau perdavė 13 pareiškimų su analitine medžiaga dėl daugiau nei 2000 sukčių bandymų apgauti. Paskutinis pranešimas perduotas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai su prašymu įvertinti, ar imamasi visų įmanomų veiksmų saugant gyventojus ir tokiems nusikaltimams užkardyti.

Trumpųjų žinučių į savo telefonus, kuriose dažniausiai pranešama apie neva sustabdytą siuntos pristatymą dėl netikslaus adreso, gyventojai sulaukia kone kasdien. Žinutėje prašoma atnaujinti adresą per 24 valandas, paspaudus sukčių suformuotą nuorodą.

A.Varnelis pastebi, kad tokio ar panašaus turinio žinutės yra masiškai siunčiamos per „Google“ teikiamą, „Android“ įrenginiuose naudojamą RCS kanalą, arba „Apple“ įrenginiuose naudojamą iMessage kanalą. Tai, kad sukčiai naudoja tarptautinių bendrovių siūlomus žinučių siuntimo protokolus, o ne įprastas SMS žinutes, gerokai apsunkina kovą su jais. Dėl to ši problema privalės būti sprendžiama bendraujant su minėtų įmonių atstovais, juolab, kad tokie sukčiavimai, pasitelkiant RCS ir iMessage žinutes, masiškai vykdomi ir kitose pasaulio šalyse.

Dėl itin didelio tokių žinučių masto pasitaiko atvejų, kuomet jas gauna iš tiesų siuntų laukiantys gyventojai. Tai ne tik padidina tikimybę apgauti, bet kai kuriems klientams sukelia klaidingų nuogąstavimų apie duomenų saugumą. Vis dėlto, Lietuvos pašto atstovas pabrėžia, kad tokie reti atvejai yra sutapimai, o visų klientų duomenys bendrovėje yra saugūs.

Susiję straipsniai:

• Kaip neužkibti ant sukčių kabliuko
• Sukčiavimas Lietuvoje: 96 proc. aukų – fiziniai asmenys
• Sukčiai sugalvojo naują būdą išvilioti duomenis
• Bankas: sukčiavimas intensyvėja
• Įmonei, nukentėjusiai nuo finansinių sukčių, pavyko atgauti 250 tūkst. eurų