Foto

Saugumo ekspertai įspėja, kad nusikaltėliai, naudodamiesi pažangiomis technologijomis, nuolat sugalvoja naujų įmonių darbuotojų mulkinimo būdų ir ištuština verslo klientų sąskaitas.

„Nusikaltėlių taikiniu įmonės tampa taip pat dažnai kaip ir privatūs klientai. Piktadariai supranta, kad įmonių sąskaitose galima rasti didesnį grobį, todėl šioje srityje jie veikia atkakliau ir pasitelkia platų įvairių priemonių ir sukčiavimo technikų arsenalą. Sukčiai nuolat atakuoja organizacijas įvairiais būdais, siekdami išvilioti jautrius duomenis ar tiesiog iškart pasisavinti pinigus.

Dirbtinis intelektas sukčių rankose tampa grėsmingu įrankiu, todėl ir įmonės turėtų stiprinti atsparumą ir investuodamos į informacinės saugos sistemas, ir nuolat šviesdamos savo darbuotojus. Praktika rodo, kad žmogiškasis veiksnys dažniausiai yra silpniausia sistemos grandis. Daugiausia sukčiavimo bandymų būna nukreipta į darbuotojus“, – teigia Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento direktorė.

D. Uosytė atkreipia dėmesį, kad viliodami į pinkles privačius asmenis sukčiai beveik visada apsvarsto galimybes pasiekti ir įmones, kuriose dirba potencialios aukos. Pasitaiko atvejų, kai fiziniai asmenys apgavikams suteikia prieigą ir prie savo asmeninių sąskaitų, ir prie įmonių, kuriose yra atsakingi už mokėjimus.

SEB banko Lietuvoje duomenimis, per nepilnus aštuonis šių metų mėnesius sukčiai iš įmonių pasisavino beveik 978 tūkst. eurų – daugiau negu dešimtadaliu (apie 12 proc.) didesnę sumą už tą, kurios banko verslo klientai dėl sukčių neteko per visus 2023 metus.

D. Uosytė papildomai rekomenduoja:

•                          reguliariai peržiūrėti darbuotojų, turinčių prieigą prie įmonės interneto banko, sąrašą, įsitikinti, kad prieigos teises turi tik tie įmonės darbuotojai, kuriems reikia pagal užimamas pareigas ir atliekamas funkcijas,

•                          apsvarstyti dviejų interneto banko administratorių skyrimą ir numatyti „4 akių“ principo taikymą mokėjimams ir interneto naudotojų teisėms bei limitams tvirtinti, t. y. užtikrinti, kad vienas interneto banko administratorius negalės pakeisti teisių be kito administratoriaus patvirtinimo,

•                          nustatyti įmonės maksimalų dienos limitą, kurio suma atitiktų kasdienius verslo poreikius,

•                          patikrinti, ar atliekamo mokėjimo lėšų gavėjo sąskaita sutampa su ankstesnių mokėjimų duomenimis,

•                          skubias ar netikėtas užklausas el. laiškais patikrinti kitais būdais (pavyzdžiui, tiesiog paskambinti adresatui turimu telefono numeriu, parašyti žinutę per socialinius tinklus arba paprastai naudojamu el. pašto adresu).

Susiję straipsniai:

• „Swedbank“ suskaičiavo sukčių padarytus nuostolius
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus
• Kaip neužkibti ant sukčių kabliuko
• Sukčiavimas Lietuvoje: 96 proc. aukų – fiziniai asmenys
• Sukčiai sugalvojo naują būdą išvilioti duomenis