Verslininkas

Plačiau apie maklerius ir jų kasdienybę pasakoja Povilas Kaselis, „Danske Bank“ Investavimo ir taupymo paslaugų departamento projektų vadovas.

Mitai ir kasdienybė

Dažnai įsivaizduojame, kad maklerio darbas – sausakimšoje vertybinių popierių biržos salėje įnirtingai šaukti: „Perku perku“. Tokį maklerių skruzdėlyną, kurio įvaizdį pamilo Holivudas, šiandien galima pamatyti nebent Wall Street‘e – JAV pagrindinėje Niujorko biržoje.

Dar XX amžiaus paskutiniuose dešimtmečiuose prekyba vertybiniais popieriais persikėlė į ramesnę elektroninę erdvę. Čia makleris klientams atstovauja ne mosuodamas kumščiu prieš konkurento nosį, o mygtuko paspaudimu. Užsakovo pavedimą makleris užregistruoja kompiuterinėse prekybos sistemose, kuriose ir atliekami visi sandoriai.

Gerų investicijų kelias grįstas patarimais

Visoje Europos Sąjungoje galioja visiems investuotojams labai svarbi direktyva dėl finansinių priemonių rinkų (MIFID), pagal kurią daug dėmesio skiriama investuotojų apsaugai užtikrinti, didesniam skaidrumui bei vieningai rinkų priežiūros praktikai.

Visus pavedimus pirkti ar parduoti vertybinius popierius supaprastinus galima skirti į dvi rūšis. Klientai gali atsisakyti bet kokios maklerio pagalbos ir visus investavimo sprendimus priimti savo nuožiūra.

Kitu atveju, klientas perleidžia iniciatyvą makleriui, kuris įvertina kliento patirtį, investavimo tikslus ir toleranciją rizikai. Tik tada, kai makleris išsamiai susipažįsta su kliento finansine padėtimi, gali teikti asmeninę rekomendaciją pirkti ar parduoti tam tikrus vertybinius popierius.

Klientų pavedimai maklerius gali pasiekti įvairiais kanalais – telefonu, elektroniniu paštu, faksu. Tuomet jie suvedami į elektronines biržų sistemas.

Informacijos analizė 24/7

Norint neatsilikti nuo svarbios informacijos, kuri keičiasi dideliu greičiu, makleriui tenka kiekvieną dieną peržiūrėti aibę žinučių ir susipažinti su aktualiomis apžvalgomis.

Makleriai paprastai naudoja keletą informacinių sistemų, kurios leidžia stebėti akcijų, obligacijų, valiutų rinkas realiu laiku visą parą. Pagrindinės Europos biržos atsidaro 10 val. Lietuvos laiku, tad ryte susipažinęs su situaciją Azijoje, makleris pradeda prekybą Europoje.

Dienos metu svarbu sekti didžiausių pasaulio valstybių ir įmonių kasdien skelbiamus ekonominius duomenis, kurie žaibišku greičiu gali sukelti pasikeitimų rinkoje. Europoje prekybai einant į pabaigą, 16.30 val. Lietuvos laiku, atsidaro JAV vertybinių popierių biržos, kurios dėl savo dydžio ir įtakos yra svarbiausios pasaulyje.

Įvairių sandorių vykdytojas

Lietuvoje finansų makleriai daugiausia prekiauja akcijomis. Jie gali sudaryti ne tik standartinius pirkimo – pardavimo sandorius biržose, bet ir akcijų pirkimą su svertu (REPO sandorius), akcijų pardavimą skolon (angl. – short – selling).

Akcijų pirkimas su svertu vyksta tada, kai klientas įkeičia jau įsigytas akcijas ir gavęs papildomų lėšų toliau perka akcijas su skolintais pinigais. Jei įkeistų akcijų kaina krenta, finansų makleris skambina klientui ragindamas įnešti savo pinigų arba parduoti akcijas ir taip grąžinti skolą.

Finansiniai makleriai klientams padeda dalyvauti ir naujų akcijų emisijų platinime (angl. – IPO), sudaryti tiesioginius bei užbiržinius sandorius. Be akcijų investuotojai su maklerių pagalba gali įsigyti biržoje prekiaujamų fondų (angl. – ETF), obligacijų, įvairių išvestinių finansinių priemonių.

Nuo pilkojo kardinolo iki atpirkimo ožio

Finansų makleriai rekomenduodami konkrečią strategiją ar siūlydami pirkti akcijas, visuomet susiduria su nuostolių pavojumi, apie kurį makleris privalo informuoti klientą.

Kai maklerio patarimai būna sėkmingi ir klientai uždirba pelno, dažnas investuotojas medalį už nuopelnus užsikabina sau. Kita vertus, jei investicinis portfelis neatsiperka, klientai mėgsta kaltę dėl nuostolių suversti makleriui.

Makleris ir dileris – ne tas pats

Dažnai neteisingai manoma, kad dileris – tai maklerio sinonimas. Dileriai prekiauja finansinėmis priemonėmis savo institucijos sąskaita. Dažniausiai dileriai prekiauja valiuta ir obligacijomis.

Jų darbo specifika reikalauja atidžiai stebėti turimas finansinių instrumentų pozicijas, nes jų pelnas ar nuostolis priklauso nuo to, už kokią kainą vertybiniai popieriai buvo nupirkti, o po to – parduoti.

Tuo metu makleriai paprastai savo institucijos sąskaita operacijų nevykdo, o perteikia klientų pavedimus į biržą ar kitaip suveda savo klientus su kita sandorio puse.

Makleriai neprisiima vertybinių popierių kainų svyravimo rizikos, tačiau jų uždirbamas komisinis mokestis, priklausomai nuo sandorio dydžio ir finansinės priemonės tipo, dažnai sudaro mažiau kaip 0,50 proc. nuo sandorio sumos.

Susiję straipsniai:

• „Swedbank“: Baltijos šalių biržos artėja prie 1 mlrd. eurų apyvartos
• Ką atskleidė tyrimas apie transporto biržas Lietuvoje?
• Biržuose Švedijos bendrovė sukurs 50 darbo vietų
• Vertybinių popierių birža pro rakto skylutę
• „Orion Securities“ tapo Varšuvos biržos IPO partneriais