VersloSavaite.lt nuotr.

Pirmąją vietą užėmė Kauno technologijos universiteto magistrė Jurgita Butkevičienė, antrąją – Vilniaus universiteto magistras Paulius Imbrasas, trečiąją – Aleksandro Stulginskio universiteto magistrė Monika Šveikienė.

„Šių metų magistro baigiamųjų darbų įžvalgos suteikė galimybę giliau pažvelgti į Lietuvos verslui ir šalies ekonomikai aktualius klausimus. Darbuose analizuojami inovatyvūs žemės ūkio sprendimai, verslumo skatinimas, naujų medžiagų kūrimas, ekonomikos augimo analizė. Vertinimo komisijai teko nelengva užduotis iš pristatytų darbų atrinkti tuos, kurie verčiausi užimti prizines vietas“, – teigia ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Pirmoji vieta ir 1500 eurų piniginė premija atiteko Jurgitai Butkevičienei iš Kauno technologijos universiteto ir jos vadovei prof. dr. Jurgitai Sekliuckienei už magistrinį darbą tema „Antrepreneriškos orientacijos poveikis Lietuvos įmonių eksporto rezultatams“. Darbe ne tik apibendrinamos pagrindinės įmonių nurodytos problemos, kurios stabdo eksporto plėtrą, tačiau formuluojamas detalus siūlymų paketas mokslininkams, verslo įmonių vadovams ir antrepreneriams, politikos formuotojams ir net rizikos kapitalo turėtojams.

Antroji vieta ir 1000 eurų premija paskirta Pauliui Imbrasui iš Vilniaus universiteto ir jo vadovui dr. Karoliui Kazlauskui už darbą tema „Trečios kartos organinių šviestukų su naujais triazino junginiais optimizavimas“. Nagrinėjama tema yra aktuali, kadangi darbe iškeltomis įžvalgomis siekiama spręsti aktualias mokslines problemas, susijusias su menku energiją taupančių technologijų našumu bei jų tolesniu komercializavimu ir taikymu įvairiuose ekonomikos sektoriuose.

Trečioji vieta ir 500 eurų premija atiteko Monikai Šveikienei ir jos vadovei prof. dr. Vladai Vitunskienei už magistrinį darbą „Žaliasis augimas žemės ūkyje“. Žaliasis augimas žemės ūkyje apibrėžiamas kaip ūkininkavimo praktika ir technologijos, kurių dėka išlaikomas ir didinamas žemės ūkio produktyvumas ir pelningumas, efektyvus išteklių vartojimas, tuo pačiu užtikrinant maisto tvarumą ir aprūpinimą, todėl autorės analizė atskleidė, kad būtinas investicijų skatinimas į inovacijas taršos mažinimo technologijoms.

Tarp geriausių baigiamųjų magistro darbų pateko ir Vilniaus universiteto magistro Audriaus Kalesniko darbas „Kartografinių metodų taikymas  kuršių nerijos kopų paviršiaus pokyčių, 2015–2017 metais, įvertinimui“, Vytauto didžiojo universiteto studentės Viktorijos Tauraitės darbas „Užimtų gyventojų laiko paskirstymo darbui ir asmeniniam gyvenimui palyginamoji analizė ir optimizavimas Lietuvoje“, Mykolo Romerio universiteto studentės Daivos Mencaitės darbas „Individualūs ir išvestiniai akcininkų ieškiniai vadovų civilinės atsakomybės bylose“ bei Kauno technologijos universitetų studentų Linos Paliulytės, Mariaus Kantauto darbas „Smulkių ir vidutinių įmonių integracijos į tarptautines vertės grandines prielaidos: informacijos ir ryšių sektoriaus atvejis“.

Magistro baigiamųjų darbų komisijoje dalyvavo Ūkio ministerijos, Lietuvos inovacijų centro, VšĮ Mokslo ir technologijų parko, Fizinių ir technologijos mokslų centro ir verslo atstovai.

Darbo moksliniam vadovui išmokama 25 procentai, o darbo autoriui – 75 procentai piniginio prizo sumos.

Užs. nr. 20171016-01

Susiję straipsniai:

• Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas
• Už gerą darbą 2016-aisiais darbdaviai paskatino ne visus
• Teiks premiją už siūlymą, kaip palikti euro zoną
• Lietuvos atstovams „Eurovizijoje“ – netikėta piniginė premija
• Motinystės draudimas – ne premija už vaiką