Verslosavaite.lt nuotr.

Reikėtų suprasti, kas yra socialinis draudimas ir, konkrečiai, motinystės draudimas. Tuomet būtų aiškiau, kaip jis turi būti organizuotas, kad nekeltų abejonių klientų moralumu ir juo labiau, kad negundytų nusikalsti.

Motinystės socialinis draudimas skirtas kompensuoti algą, kurios netenkama nedirbant dėl nėštumo. Jis tikrai nėra premija už pagimdytą vaiką ar parama šeimai. Taip, valstybė turi sudaryti palankias sąlygas auginti vaikus, visuomenė turi su šeimomis dalintis vaikų auginimo išlaidas. Tai yra ne mažiau svarbios už motinystės draudimą socialinės politikos sritys.

Tačiau vaikų išlaikymo kaštų padengimui arba profesinės veiklos ir vaiko priežiūros derinimui visai netinka socialinis draudimas. Netinkamas priemones naudojant net ir kilniausiems tikslams, diskredituojami ir tikslai, ir priemonės. 

Motinystės socialinis draudimas tinka kompensuoti moters prarastą atlyginimą tuo laikotarpiu, kai ji negali dirbti. Galima ginčytis, kiek tas laikotarpis trunka. Tačiau paprastai pripažįstama, kad moteriai sunku dirbti likus porai mėnesių iki gimdymo ir dar kelis po jo. Todėl daugumoje šalių istoriškai susiklostė, kad motinystės išmokos mokamos apie pusmetį ar šiek tiek ilgiau.

Suprantama, kad kelių mėnesių amžiaus vaiko nepaliksi be priežiūros, o išgyventi šeimai iš vienos algos irgi sunku. Todėl valstybės paprastai taiko įvairias paramos šeimai priemones. Tačiau tos priemonės nėra socialinis draudimas. Jos nepriklauso nuo to, kiek vaiko motina uždirbo, ir nėra finansuojamos iš socialinio draudimo lėšų.

Lietuvos politikai, turėdami didelius tikslus, tačiau menkai išmanydami socialinio draudimo techniką, motinystės išmokomis pasišovė spręsti ir demografines, ir paramos šeimai problemas. Tik tuo galima paaiškinti rekordinę socialinio draudimo motinystės išmokų mokėjimo trukmę – iki dviejų metų. 

Kita klaida susijusi su apdraudžiamos algos dydžiu. Kad minėtus kelis mėnesius moteris neliktų be pragyvenimo šaltinio, būtina kompensuoti prarastą algą. Tačiau ar bet kokio dydžio algą, ar visu šimtu procentų? Jokiu būdu. Dauguma Lietuvos gyventojų gyvena uždirbdami iki poros tūkstančių litų. Ar kūdikio susilaukusi moteris neišgyventų kelis mėnesius iš panašaus dydžio motinystės išmokos, net jeigu iki gimdymo ji uždirbdavo kad ir penkis kartus daugiau?

Daugelyje vakarų Europos šalių motinystės išmokos dydis ir ribojamas vidutinės ar pusantros vidutinės algos dydžiu. Lietuvoje atrodė neteisinga riboti išmokas toms, kurios nuo didelių algų „Sodrai“ sumoka dideles įmokas. Kad nebūtų skriaudos dėl išmokų ribojimo, galima buvo ir įmokas skaičiuoti tik nuo dalies didelės algos. Tačiau apribojimų buvo atsisakyta norint paskatinti ne bet kokių, o labai daug uždirbančių moterų nėštumus.

Nepagrįstas motinystės išmokos dydis, ilga mokėjimo trukmė ir trumpas laikotarpis, kurio metu gautas uždarbis lemia išmokos dydį – tai kokteilis, kuris buvo pateiktas Sodrai, o dabar jau ir mamoms su prokurorais.

Kaip minėta pradžioje, tai pirmiausia techninė arba socialinio draudimo esmės neišmanymo problema. Tačiau tai, kad tokie įstatymai gali būti priimti Seime ir nei vienas už jį balsavęs politikas ne tik nėra pasmerktas, bet lieka net nežinomas visuomenei – tai jau politinė problema.

Kai visuomenė skirstosi į stovyklas pagal motinų moralinius vertinimus, kai už įstatymų vykdymą vanojama „Sodra“ ir prokurorai, įstatymų priėmimas be atsakomybės tęsiasi ir socialinis draudimas dėl to tikrai negali gerėti.

Susiję straipsniai:

• Ar vadovas turi teisę atleisti darbuotoją jai esant motinystės atostogose?
• Motinystės atostogų pratęsimas
• Teisinė konsultacija. Naujas motinystės pašalpų įstatymas
• Vyriausybė pritarė, kad nuo liepos keistųsi motinystės pašalpų mokėjimo tvarka
• Įsigalios nauja motinystės pašalpų mokėjimo tvarka