reklama

reklama

15min.lt   
2012 11 12, 17:47
Knygų verslas spaudos maro metu

Image
T. Padgursko nuotr.
Apokaliptinės pranašystės apie pasaulio pabaigą, radijo mirtį atsiradus televizijai, laikraščių išnykimą nuo žemės paviršiaus jau nieko nebestebina. Liūdna pabaiga žadama ir tradicinėms – popierinėms knygoms, kurios, sakoma, greitai privalės užleisti vietą elektroninėms.

 

Tačiau ar tikrai jau visai netrukus knygų lapus „sklaidysime“ tik ekrane, o knygų verslu užsiimantys žmonės turės paieškoti naujo darbo?

reklama

 

Apokaliptinės pranašystės apie pasaulio pabaigą, radijo mirtį atsiradus televizijai, laikraščių išnykimą nuo žemės paviršiaus jau nieko nebestebina. Liūdna pabaiga žadama ir tradicinėms – popierinėms knygoms, kurios, sakoma, greitai privalės užleisti vietą elektroninėms. Tačiau ar tikrai jau visai netrukus knygų lapus „sklaidysime“ tik ekrane, o knygų verslu užsiimantys žmonės turės paieškoti naujo darbo?

 

Auditorijos tyrimai vs. pardavimų duomenys

 

Ne taip seniai viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų  bendrovė „Vilmorus“ atliko tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kiek laiko lietuvaičiai skiria knygų skaitymui (jei tai išvis daro). Rezultatai – daugiau nei prasti – 52 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neskaito knygų, ketvirtadalis skaitymui skiria iki 3 val. per savaitę.

 

„Aš manyčiau, kad tyrimai tam tikra prasme – tendencingi, jie tiria tam tikras grupes. Ir kiek jie apima visą visuomenę – sąlygiškas dalykas. Jei tyrime dominuos studijuojantis jaunimas, akademinė bendruomenė, vidurinioji klasė, žinoma, tie rezultatai bus kitokie. Tai – skaitantys žmonės. Tačiau jei tiriamųjų tarpe bus daugiau tokių, kurie yra pagalbiniai darbuotojai, samdomi darbininkai, tai nemanau, kad jie yra itin skaitančioji auditorija“, – teigia Lietuvos kultūros tyrimų instituto (LKTI) Šiuolaikinės Lietuvos kultūros skyriaus vedėja, humanitarinių mokslų daktarė Rita Repšienė.

 

Čia privalu paminėti tai, jog minimoje apklausoje dalyvavo 1003 asmenys nuo 18 metų (~0,4 proc. visų šalies gyventojų). Tad, kaip sako dr. R. Repšienė, kalbant apie mūsų laikų visuomenę, kalbėti apie ją taip vienodai ir plačiai, įsivaizduojant, jog visai visuomenei poreikiai yra tie patys, nereikėtų.

 

Nedžiuginantiems tyrimo rezultatams priešinasi knygų pardavimų duomenys.

 

„Sprendžiant iš pardavimų, žinoma, tokių kuriuos turėjome iki ekonominės krizės, greitu metu nesulauksime. Tačiau pardavimai stabilizavosi, didelių kritimų nėra. Iš to galime spręsti, kad turime pastovių klientų, kuriems knyga visada bus vertybė ir viena geriausių laisvalaikio pramogų“, – teigia knygynų tinko „Vaga“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Asta Mikelionytė.

 

„Knygų festivaliai, mugės patvirtina, kad susidomėjimas knygomis yra didžiulis, o skaitančių ratas – tikrai nemažas“, – sako dr. Rita Repšienė.

 

Svarbiausia – atidžiai stebėti rinką

 

Paklausta, kuo specifinis yra knygų verslas bei kas užtikrina jo sėkmę, ypač sudėtingesniu pagrindinės prekės – knygos laikotarpiu, knygynų tinko „Vaga“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Asta Mikelionytė sako, jog knygų verslas skiriasi nuo kitų verslų dėl specifinio produkto, kurį ir pagaminti, ir parduoti yra pakankamai sunku ir brangu.

 

„Sėkmės rodiklis knygų versle ar bet kurioje kitoje įmonėje yra žmogaus asmenybė ir jo indėlis į darbą. Geri rezultatai nepasiekiami per dieną, tam reikia laiko ir sunkaus darbo. Rašytojas nudirba milžinišką darbą, kol sukuria sėkmingą kūrinį, leidykla, kuri jį aprengia išskirtiniais rūbais ir išleidžia, ir knygynai,  kurie sėkmingai jį parduoda.

 

Visose grandyse turi dirbti kūrybingi, išsilavinę, smalsūs ir energingi žmonės. Rinkoje kiekvieną dieną atsiranda nemažai naujų knygų, todėl darbuotojai turi jomis domėtis, kad sugebėtų pažinti visą asortimentą ir pateikti informaciją intelektualiam pirkėjui. Knyga – ne greito vartojimo prekė, todėl darbas su ja yra sunkus“, – mintimis dalinasi pašnekovė, leisdama suprasti, jog net ir negatyvių pranašysčių knygų atžvilgiu laikotarpiu, atidumas ir išmonė gali užtikrinti sėkmę.

 

Specialistų prognozės – pozityvios

 

Nors, kaip teigia Asta Mikelionytė, užsienyje išties sparčiai populiarėja e–knygos, Lietuvoje skaitančių ne popierines knygas skaičius išlieka labai mažas. „Todėl mūsų svarstymai šiuo klausimu vis dar optimistiški. O, manau, ir ateityje visada atsiras žmonių, kurie norės įsigyti „gyvą“ knygą, kurią miela ir jauku laikyti rankose ir jausti jos skleidžiamą šilumą“, – sako „Vagos“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Asta Mikelionytė.

 

Panašias tendencijas įžvelgia  ir dr. Rita Repšienė: „Elektroninės knygos yra labai patogios, kada reikia atlikti mokslinius darbus, gali knygą gauti čia ir dabar. Kita vertus, dabar daug dėmesio skiriama ir knygų poligrafijai, spaudos kokybei, vėl pradėta iliustruoti romanus,  leisti nuostabias pasakų knygas, tai liudija, jog tam tikros tendencijos išsaugomos ir dominuoja knygos leidyboje. Mano galva, elektroninė knyga turės savo nišą ir Lietuvoje, bet tai nebus toks populiarus produktas kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose“.

 

Paklausta, ką mano apie apokaliptines pranašystes, skelbiančias tradicinių knygų eros pabaigą, ji priminė rašytojo Hermano Hessės laiko patvirtintą įžvalgą:

 

„Kuo geriau, laikui bėgant, nauji išradimai galės tenkinti populiarius poreikius, tuo labiau knyga atgaus savo orumą ir autoritetą“. „Fundamentalūs dalykai neišnyksta. Aš manau, kad šių laikų kultūra yra tokia turtinga ir įvairiapusė, jog daugybė dalykų puikiai dera vienas šalia kito ir tik papildo vienas kito vertes“, – pozityviai nuteikia dr. R. Repšienė.

 

Vox populi

 

Lietuvių kalbos mokytoja Ana: „Sutinku, kad elektroninės knygos turi savo pranašumų, tarkime svorio atžvilgiu. Žinynai, žodynai, enciklopedijos, o kartais ir paprastos knygos daug sveria ir būtų žymiai paprasčiau įsirašyti į elektroninę knygų skaityklę ir tokį variantą vežtis į kelionę, el. knygą skaityti važiuojant viešuoju transportu.

 

Visas išrandama tam, kad palengvintų žmogaus buitį. Tik nuo žmogaus priklauso, ką jis pasirinks, tačiau, mano nuomone, popierinės knygos neišstums ir neatstos jokia el. knygos versija. Įsivaizduokite jaukų žiemos vakarą prie židinio įsisupus į šiltą pledą ir patogiai įsitaisius supamoje kėdėje, su kavos puodeliu ir sena knyga rankose. Jokia plastmasė neatstos popieriaus – natūralumo“.

 

Socialinė pedagogė Asta: „Elektroninė knyga yra labai patogi, paprasta rasti ko ieškai (ctrl+f pagalba), neužima vietos. Tokią knygą gali nusiųsti draugui knygą ir tuo pačiu metu pats ja turėti. El. knyga nesusidėvi, nieko nesveria, nereikia eiti iš namų, kad pasiskolintum ar nusipirktum. Tačiau nemanau, kad popierinių knygų erai – galas, aš grožinę literatūrą renkuosi tik tradicines – popierines knygas. Be to, popierinę knygą skaityti daug lengviau – ne taip pavargsta akys ir neblaško dėmesio kompiuteryje esančios programos“.

 

Pardavimų vadybininkas Robertas: „Pranašaujame eros pabaigą, kam netingime. Žinoma, elektroninės knygos yra labai patogios. Bet jos nėra itin populiarios Lietuvoje, o el. skaityklių įsigyti pas mus beveik visai neįmanoma, reikėtų siųstis iš užsienio. Pats elektronines knygas skaitau retai, nebent tai – užsienio autorių mokslinė literatūra (lietuvių autorių el. knygos – retenybė), kurą gauti sudėtingiau. O grožinei literatūrai pirmenybę teikiu popieriniame jos variante ir vargu, ar kada daryčiau kitaip“.

 

 



Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok
Apsaugos kodas:* Code

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama

reklama