VersloSavaite.lt   
2012 07 04, 16:52
Kliento skolų įmonei išskaičiavimas iš darbuotojo atlyginimo

Image
Agnė Razgūnienė
„Esu pardavėja-konsultante, prieš pusę metų pasirašiau sutartį su klientu, jam buvo pristatytos prekės, tačiau jis apmokėjo ne visą sumą. Dabar įmonės, kurioje dirbu, buhalterija iš mano algos įskaičiuoja tą trūkstamą apmokėjimo dalį. Klientas ją apmokėti atsisako. Ar aš galiu kaip fizinis asmuo kreiptis į antstolius dėl kliento skolos? Ir ar gali buhalterija kliento skolą įmonei išskaičiuoti iš mano algos?“, klausia VersloSavaite.lt skaitytoja.

 

Konsultuoja teisės įmonės UAB „Verslo gurmanai“ direktorė Agnė Razgūnienė.

reklama

 

Atsakymas. Kadangi klientas yra skolingas ne Jums, o darbdaviui, t.y. įmonei, dėl jo nei į antstolius, nei į teismą kreiptis negalite.

 

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (LR CPK) antstoliai veikia pagal nustatyta tvarka vykdyti pateiktus vykdomus dokumentus, kuriais laikytini vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu; teismo įsakymai; teismo sprendimai ir nutartys – kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais dokumentais; teismo nutartys ir institucijų ir pareigūnų nutarimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; teismo nuosprendžiai dėl juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo; institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek – kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais; prokuroro sankcijos dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir kiti prokuroro nutarimai tiek – kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais; notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo papildymo); kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.

 

Atsakant į klausimą dėl išskaitų iš Jūsų darbo užmokesčio reikia remtis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (LR DK) normomis. LR DK 253 straipsnis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); medžiagų pereikvojimo; baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų; netinkamo materialinių vertybių saugojimo; netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos; to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti;  kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.

 

Tokiu atveju darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, tačiau ne daugiau kaip 3 vidutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio. Jei su Jumis buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tuomet bus taikomas LR DK 255 straipsnio 3 punktas, numatantis, jog darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

 

LR DK 258 straipsnis numato, jog darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu.

 

Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus.

 

Kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas riboja išskaitų dydį - LR DK 225 straipsnyje numatyta, jog iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų, o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio.

 

Darant išskaitas iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio.

 

Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio.

 

 

Aukščiau pateiktoje informacijoje yra pateikti UAB „Verslo gurmanai“ teisininkų komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktiko analize. Šis straipsni negali būti laikomas oficialia teisine išvada. Dėl teisinės konsultacijos konkrečiu atveju siūlome kreiptis į UAB „Verslo gurmanai“ teisininkus.


Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

 

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: