reklama

reklama

Eglė Džiugytė, „Danske Bank“ vyresnioji dilerė   
2019 01 24, 10:38
JAV ekonomikoje – rusiška ruletė: iššaus ar dar ne?

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Jungtinės Amerikos Valstijos su 19,39 trln. JAV dolerių bendruoju vidaus produktu (BVP) yra didžiausia pasaulio ekonomika. Jos finansinė ir politinė situacija paveikia net nuošaliausius pasaulio kampelius ir kiekvieną žmogų atskirai.

 

Šalį sunku patraukti nuo aktualijų naujienų portaluose. Taip prasidėjo ir 2019 m. Skamba D. Trumpo planas statyti sieną tarp Meksikos ir JAV, santykiai su Kinija. Galima vardinti toliau, bet šį kartą kviečiu pažvelgti giliau.

 

Palūkanų normų mažinti neskuba

 

Pirmas dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį – tai JAV Federalinės Rezervų Sistemos (FED) priimami sprendimai didinti arba mažinti palūkanų normas. Jie atspindi už JAV monetarinę politiką atsakingos institucijos dabartinės šalies ekonominės situacijos vertinimą.

reklama

 

Neseniai FED priėmė sprendimą bazinę palūkanų normą JAV didinti nuo 2,25 proc. iki 2,5 proc., o artimiausiu metu yra numatyti dar du galimi palūkanų normos didinimai. Tai indikuoja rezervuotą FED optimizmą (nepaisant to, kad JAV ekonomikos augimo prognozė buvo sumažinta nuo 2,5 proc. iki 2,3 proc.). Nuo 2015 m. iki šiol bazinė palūkanų norma buvo kelta devynis kartus.

 

Nors šiais metais FED atstovai tikisi sulaukti net dviejų JAV bazinės palūkanų normos kėlimų, gerokai mažiau optimizmo šiuo klausimu demonstruoja rinka. Finansų rinkos dalyviams bazinės palūkanų normos mažinimas iki 2020 metų atrodo kur kas realesnė galimybė nei jos kėlimas.

 

Prie investuotojų nuotaikų gerinimo tikrai neprisideda ir nuolatiniai Donaldo Trumpo administracijos skandalai bei mojavimai prekybos karo kirviais. Tad optimizmui rinkose slūgstant FED jaučia vis didesnį spaudimą išlaikyti rinkų pasitikėjimą. Dėl to bazinės palūkanų normos mažinimas JAV šiais metais, turbūt, tikėtinas tik tuo atveju, jei FED pripažintų realią recesijos grėsmę.

 

Metas griežtinti bankų kapitalo reikalavimus?

 

Kitas svarbus klausimas, su kuriuo susiduria FED – ar jau metas pradėti bankams priminti 2010 metais priimtą „Dodd-Frank“ įstatymą, kuris įpareigoja bankines institucija didinti savo kapitalo rezervus? Kitos didžiosios pasaulio ekonomikos, tokios kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir dalis kitų Europos Sąjungos šalių, jau padidino savo reikalavimus kapitalui, tačiau FED vis dar laukia, tokiu būdu suteikdama rinkos dalyviams galimybes aktyviau skolinti ir skolintis.

 

Vis tik 2008 metų krizė aiškiai parodė, kas nutinka, kai bankinė sistema pritrūksta tinkamų ir pakankamų finansavimo galimybių. Didžiosios krizės metu atsargesniems investuotojams atsisakius skolinti finansų sektoriui, bankai buvo priversti apriboti skolinimą ekonomikai pačiu nepalankiausiu metu. Dėl to sąstingio išjudinimas JAV kainavo kelis šimtus milijardų mokesčių mokėtojų pinigų. Pamoka atrodo gan aiški – bankai turi didinti savo kapitalą, tuomet, kai jie tai gali daryti lengvai, o ne tada, kai tai tampa išgyvenimo klausimu.

 

O tinkamas metas yra kaip tik dabar: infliacija JAV šiuo metu yra arti FED norimo lygio, šalies ekonomika pastarąjį dešimtmetį stabiliai auga. Taigi galimybių didinti kapitalo rezervus yra, FED turėtų siekti aktyviau užtikrinti jų pakankamumą.

 

Nerimo ženklų netrūksta

 

Verta aptarti ir JAV valstybės skolos dinamiką. Analitikų tikrai nenustebino tai, kad praėjusiais metais JAV įsiskolinimų dydis pasiekė rekordinį lygį, kuris siekia 21,97 trln. JAV dolerių. Per praėjusius metus skola padidėjo apie 1,5 trln. JAV dolerių ir buvo tris kartus didesnė nei 2017 metais. Prie to ypatingai prisidėjo padidėjęs JAV skolinimasis tam, kad galėtų kompensuoti biudžeto pajamas, kurios buvo prarastos sumažinus įmonių pelno mokesčio tarifus.

 

Vis didėjanti JAV skola ir dramatiškai augantys jos aptarnavimo kaštai yra vienas iš ekspertams nerimą keliančių aspektų. Vis tik jų yra ir daugiau. FED duomenimis, JAV pensijų sistema trečiąjį praėjusių metų ketvirtį turėjo 6,18 trln. JAV dolerių deficitą.

 

Tai sudaro apie 32 proc. JAV bendrojo vidaus produkto. Reikia nepamiršti, kad net ir ekonominio klestėjimo laikotarpiu šio trūkumo sukontroliuoti nepavyko, tad krizės atveju JAV pensijų sistema greičiausiai susidurtų su didelėmis problemomis.

 

Tačiau, kiek toks scenarijus – realus?

 

Tarptautinis valiutos fondas paskelbė antro ketvirčio pasaulio rezervus užsienio valiuta. Statistika rodo, kad JAV doleris sudaro 61,9 proc. pasaulio užsienio valiutų rezervų, – tai žemiausias lygis nuo 2013 m. „JPMorgan Chase & Co“ analitikai skelbia, kad investuotojai šiuo metu mato 60 proc. tikimybę sulaukti recesijos dar šiemet.

 

„Bloomberg News“ analitikai – atsargesni ir tokią galimybę vertina 20 proc. „Brown Brothers Harriman“ atstovų analizė rodo, kad, jei nauja krizė bus, ji galutinai išjudins JAV dolerio pozicijas pasaulyje. 

 

Šalies skola ir monetarinė politika tik pagreitins šį procesą. Šių ekspertų manymu, vienintelė priežastis, kodėl dolerio nuosmukis dar neįgavo viso pagreičio – ta, kad likusios pasaulio valiutos atrodo ne ką geriau.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar šią vasarą atostogavote?
 

reklama

reklama