VersloSavaite.lt   
2021 12 10, 10:19
Investavimas į kriptovaliutas jau mokyklos suole?

Image
Foto
Šiandien gyventojams ieškant, kaip įdarbinti savo santaupas ir apsaugoti jas nuo infliacijos, investicijos į rizikingas ir nuo fundamentalios vertės atitrūkusias akcijas jau nieko nebestebina. Šalia taip pat formuojasi ir nauja grupė laimės ieškotojų, kurie siekdami gauti dar didesnes grąžas perka įvairiausias kriptovaliutas ar nekeičiamus žetonus (NFT).

 

Įvairiuose socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusios grupės ar „TikTok“ kanale investavimo patarimais besidalinantys naujieji „ekspertai“ patraukia jaunosios kartos ir neretai dar tik mokykloje besimokančių jaunuolių dėmesį. Ekspertams diskutuojant, ar vaikai gali išmokti suprasti pinigų vertę, pirkdami ar parduodami kriptovaliutas, kyla ir saugumo klausimų – su kokiomis rizikos jie rizikuoja susidurti. 

 

Ką apie finansus žino moksleiviai

 

Vesdama edukacijas vaikams „Swedbank“ finansų laboratorijoje, aš kiekvieną savaitę sutinku įvairių mokyklų mokinius, dažniausiai besimokančius vyresnėse klasėse. Dauguma su manimi bendravusių moksleivių ekonomikos savo mokykloje pradėjo mokytis tik šiais metais. 

 

Edukacijų metu su jais aptariame pagrindinius ekonomikos terminus, taupymo principus, asmeninio biudžeto valdymą. Beveik visais atvejais vaikai nurodydavo dar nežinantys, kaip veikia palūkanos ar infliacija, kaip reiktų taupyti norimam daiktui įsigyti ir kas yra asmeninis biudžetas.

reklama

 

Tačiau visi iki vieno žinojo, kas yra kriptovaliutos, o kai kurie iš jaunuolių netgi jau buvo į jas investavę arba planavo tai padaryti. Išgirdau net tokių pavyzdžių, kai mokiniai buvo įkalbėję savo tėvus į kriptovaliutas investuoti savo santaupas.

 

Toks mokinių entuziazmas kriptovaliutų atžvilgiu stebina, todėl verčia kalbėti apie galimas rizikas.

 

Kodėl kriptovaliutos?

 

Kriptovaliutos jaunąją kartą užburia ne tik begaliniu ažiotažu socialinėje erdvėje, bet ir savo maištaujančia natūra ir, svarbiausia – tariamai lengva bei greita investicijų grąža.

 

Populiariausios kriptovaliutos pasaulyje Bitcoin vertė per kelerius pastaruosius metus pakilo penkis kartus ir šiuo metu siekia daugiau nei 50 tūkstančių eurų. O tai daugeliui gali pasirodyti kaip pakankamas įrodymas, kad investicijos į kriptovaliutas yra gera idėja.

 

Viena vertus, jaunosios kartos susidomėjimas investicijomis į kriptovaliutas nėra visiškai blogas. Sekdami įvairius įrašus socialinėje erdvėje ir skaitydami straipsnius, jaunuoliai mokosi fundamentalių investavimo taisyklių − apie investicijų diversifikavimo svarbą, rinkos nepastovumą ar sandorių išlaidas.

 

Visgi, socialinėje erdvėje patarimais besidalinantys „ekspertai“ dažnai neatskleidžia visų rizikų, kurios kyla investuojant į kriptovaliutas ar nekeičiamus žetonus, kurie dažnai asocijuojami net su lošimais.

 

Pavyzdžiui, tokių investicijų vertės svyravimai yra daug didesni nei mums įprastesnių investicijų, o jų vertę gali gerokai pakoreguoti net ir įrašai socialiniuose tinkluose, kaip matėme „Tesla“ įkūrėjo E. Musko atveju.

 

Negalima pamiršti, kad visų finansinių aktyvų vertės gali ne tik kilti, bet ir kristi. Pavyzdžiui, kriptovaliutos „Squid coin“, pavadintos garsaus „Netflix“ serialo garbei, vertė šiuo metu yra lygi nuliui, o dar prieš mėnesį ji siekė beveik 3 tūkstančius eurų.

 

Kriptovaliutų vertės gali kilti, kol yra giriamos socialinėje erdvėje, tačiau taip pat staigiai ir kristi, jei tonas pasikeičia. Būtent tai matėme „Dogecoin“ atveju, kai vienas E. Musko juokelis televizijoje šios kriptovaliutos vertę nusmukdė net 30 proc.

 

Kaip matyti, pasekmės gali būti itin skaudžios, ypač jeigu tokioms investicijoms yra pasitelkiamos visą gyvenimą kauptos tėvų santaupos. Deja, retas moksleivis apskritai susimąsto, kad egzistuoja nemaža tikimybė, jog investicijos į kriptovaliutas gali prarasti vertę. Šalia kyla ir kitų rimtų rizikų, pavyzdžiui, pavojus tapti pinigų mulais ar atsidurti sukčių akiratyje.

 

Finansinio raštingumo svarba

 

Reikia pripažinti, kad pasaulis sparčiai keičiasi, ir šiuo metu jauniems žmonėms reikia daug daugiau žinių, kurios padėtų suprasti ir valdyti savo finansus. Mokydami finansinio raštingumo, kartu mokome ir kritinio mąstymo, kaip atpažinti sukčius bei vienu mygtuko paspaudimu neatiduoti visų savo santaupų tariamiems „investuotojams“.

 

Deja, čia susiduriame su nemenka problema. Bėda ta, kad į finansinio raštingumo svarbą daugelį metų buvo žiūrima pro pirštus, kaip į nelabai svarbų dalyką – finansų temai skiriama vos viena pamoka per dvi savaites ir tik 9– 10 klasių mokiniams.

 

Finansinis raštingumas yra fragmentiškai paliečiamas ir kitų dalykų pamokose, pavyzdžiui, matematikos, tačiau jo integracija į bendrojo ugdymo programas visgi yra per maža. To rezultatas tikrai nedžiugina − mokinių finansų raštingumo žinios yra žemiau EBPO šalių vidurkio, todėl akivaizdu, kad dėmesio vaikų mokymui šioje srityje reiktų skirti daug daugiau.

 

Be to, greitai besikeičiančiame pasaulyje mokymo programos turi būti nuolat atnaujinamos. Ir apie kriptovaliutas vaikams turėtų pasakoti mokytojai ir ekspertai, o ne atvirkščiai, kaip dažnai šiuo metu yra mūsų mokyklose.

 

Reikia suprasti, kad norint pasiekti teigiamų finansinio raštingumo pokyčių tam turime skirti daugiau dėmesio, o pokyčiui įvykti gali prireikti net ne kelerių metų, o dešimtmečių.

 

Augindami finansiškai mažai raštingus vaikus greitai turėsime dar daugiau suaugusiųjų, nemokančių ir nežinančių, kaip reikia elgtis su savo pinigais.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok
Apsaugos kodas:* Code

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama