Gediminas Dūda   
2009 03 16, 16:22
Lito devalvavimas: panika ar neišvengiamybė?

Image
D. Kanapecko nuotr.
Ne pirmą dieną girdime apie „devalvuojamą“ ir taip pat greit „stabilizuojamą“ litą: tas, kas patikėjo devalvacija – litų jau nebeturi, kas nepatikėjo – kol kas duoną ir sviestą perka litais, bet kiek ilgai?

 

Norint suvokti kalbas apie valiutos devalvavimą, neabejotinai reikia atsigręžti į save – kaip aš gyvenu šiandien.

 

Maisto kainos – tvirtai pirmaujame Europoje

 

Pirmas dalykas, į ką reikia atkreipti dėmesį – prekių / paslaugų kainos. Kadangi įvairi žmonių grandis turi skirtingą perkamąją galią, atsigręžkime į būtiniausio vartojimo prekes t.y. maistą.

 

Galime „pasidžiaugti“ tuo, kad Lietuvą galime priskirti prie pirmo ES valstybių bloko pagal maisto kainas, tvirtai stovime nė kiek neatsilikdami nuo Vokietijos, Ispanijos ar Italijos.

 

Atlyginimai – vieni mažiausių ES 

 

Nors už būtiniausio vartojimo prekes mokame tiek, kad puikiai „atitinkame“ visus integracijos į ES kriterijus, su atlyginimais šiek tiek sunkiau – jie pastaraisiais metais augo sparčiai, bet vis dėl to nuo toli esančio atskaitos taško.

 

Rezultatai patys kalba už save: jei vidutinis europietis būtiniausio vartojimo prekėms išleidžia 12 – 26 proc. savo pajamų, tai lietuvis „nepašykštėja“ maisto monopoliams atseikėti ir daugiau nei 60 proc. nuo visų savo pajamų.

 

Prie ko čia „litas“?

 

Skaitytojas tikriausiai jau pasipiktino – pamokėlių apie mažas algas ir dideles kainas jam nereikia – visi mato situaciją Lietuvoje kaip „ant delno“.

 

Tačiau šios pastabos yra tiesiogiai susijusios su lito kaip valiutos verte rinkoje: šiandien turime situaciją, kai negalime eksportuoti, nes per brangiai prašome už prekes (kaimynai siūlo daug pigiau); taip pat turime situaciją, kai nieko nepardavę turime atleisti likusius darbuotojus, nes neturime iš ko mokėti ir tų simbolinių „algų“.

 

Tad tolimesni rinkos vystymosi scenarijai galimi tokie: ARBA lito devalvavimas, kas „atvestų“ užsienio investicijas į šalį, pajudintų iš mirties taško ekonominį ratą ir tuo pačiu „atsiradus darbo“ nustotų augti bedarbių armija, ARBA – vidaus įstatymine baze reguliuoti maisto monopolijų kainas iki tokios ribos, kol dirbančiojo algos ir būtiniausio vartojimo prekių sąnaudų santykis pasieks ES lygį. 

 

Deja, trečio kelio mes šiandien neturime, tad ar lito devalvavimas yra tik nepagrįsta panika ar tiesiog neišvengiamybė, spręsti Jums...

 

Šioje skiltyje dienoraštį galite rašyti ir Jūs. Savo tekstus siųskite el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it .

 

Verslosavaite.lt

 

 



 
 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: