Šiandien ne vienas krūpteli išgirdęs apie dar vieno banko bankrotą. JAV, Vokietijos, Olandijos ir galiausiai 100 proc. Islandijos piliečių kapitalo – bankų „griuvėsiuose“. Visuotinę paniką stengiamasi nustelbti „mėtant“ gelbėjimo ratus, tačiau ne visi spėja į juos įsikibti.

Kas tai – pasaulio pabaiga ar Wallstreeto maklerių darbas?

Beveik kiekvienas žino savo atsakymą, bet galiausiai visi prisimena, kaip per pastaruosius 5–8 metus skaitė „Pasaką apie gerėjantį gyvenimą“.

Tiesa, tą pasaką ne visi skaitė vienu metu: pirmiausia, ją paskaitė liberalūs Vakarai su JAV priešakyje, tada perdavė ją Vidurio ir Rytų Europai, o rusai jos neėmė, nes turi savo pasaką – kaip tapti milijonieriumi bėgant paskui Putino šuns uodegą.

Jūs neskaitėte? Nepatikėsiu

Pasaka buvo puikiai išplatinta didžiausiu tiražu. Visi ją graibstė: koks kvailys neims, nenorėdamas sužinoti gerėjančio gyvenimo paslapties?

O ji pasirodo esanti paprasta: jei tik nori turėti prabangų automobilį, gerą butą ar namą ant jūros kranto, tereikia turėti darbą ir norėti dirbti. Net didžiausi veltėdžiai suprato, kad be darbo nebus gero gyvenimo.

Pasaka tada buvo teisinga – nedarbas sumažėjo 3 kartus, o turinčių tą, ko seniai geidė, išaugo bemaž 30 proc. ar daugiau. Skaičiai čia ne esmė, esmė, kad kiekvieno norai išsipildė – vienas pylė degalus į savo naują „bolidą“, kitas – džiaugėsi krevečių skoniu savo naujuose namuose, o trečias, banko valdytojas, trynė rankas, kad dauguma patikėjo šia pasaka.

Ir štai atėjo tokia diena kaip šiandien, kai pasakų mėgėjai nebeturi už ką susimokėti savo broliui Bankui, kuris, pasak pasakos, turėjo juos atvesti prie gero gyvenimo. Tik pasakoj nebuvo paminėta, kas atsitiks, jei vieną dieną pradėsi nemokėt savo įmokų broliui...

Taip ir susidarė eilės pasakos mėgėjų, kurie negali susimokėti bankams, „atiduoda“ savo būstus, bet bankai nenori jų „priimti“, nes šie kainuoja mažiau nei bankas buvo davęs paskolos. Bankai neturi apyvartinių lėšų, bankais nepasitikima – indėlininkai graibsto iš jų turimas santaupas, bankai „griūva“...

Kas kaltas dėl pasakos pabaigos, kuri turėjo baigtis pagal tokį scenarijų?

Dauguma dar vaikystėje įsitikino, kad pasakos baigiasi gerai ir čia pasaka baigėsi žodžiais „nusipirkę būstą, jie ilgai ir laimingai jame gyveno...“.

Tai kas kaltas?

Pasakų mėgėjas? Bet juk jis skaito tą, ką jam duoda, jis gi pats pasakų nekuria;

Brolis Bankas? Na, irgi ne, juk brolis šioje pasakoje pasirinktas tam, kad padėtų pasakų mėgėjui pasiekti geresnį gyvenimą.

Neatspėjote?

Tai trečias brolis Valstybė vardu, kuris privalėjo paaiškinti pasakų mėgėjams, kad norint pasiekti gerą gyvenimą, reikia turėti ne tik patikimą gerą darbą, bet ir įvertinti savo finansines galimybes, jei šalyje kainos pakiltų 10–20 proc., jei šalyje padidėtų nedarbas, jei šalis pradėtų ristis žemyn. O ar trečias brolis pasakų mėgėjams ką nors paaiškino?

Deja, pasaka yra pasaka, kuria niekas neliepė tikėti, bet jei pasakų mėgėjai tapatina pasakas su realybe, tai gal vis tik reikėjo imtis kažkokių veiksmų?

Į viršų

Susiję straipsniai:

• „Maxima“: kaip ilgai taisytas įvaizdis nuėjo velniop
• Minimali alga yra nesusipratimas
• PR pastebėjimai: apnuogintas užpakalis ir abiturientei šimtukininkei gali padėti
• Atsargiai! Naujų mokesčių durys atsidaro
• Atsargiai! Tos melagės etiketės!