reklama

reklama

VersloSavaite.lt   
2009 05 13, 16:59
E. verslo konsultacija. Perspektyviausios e-komercijos nišos

Image
Tomas Nemura, „Gaumina“
„Kokios, jūsų manymu, perspektyviausios e-verslo sritys Lietuvoje ir pasaulyje?“, – klausia Verslosavaite.lt skaitytojas. Atsako Tomas Nemura, interaktyvių sprendimų bendrovės „Gaumina“ atstovas.

 

Tendencijos

 

1. Pasaulis

 

Turbūt girdėjote, jog 2008 metų paskutinis ketvirtis e-parduotvėms tapo „juoduoju“: pirmąkart užfiksuotas e-komercijos pardavimų mažėjimas nuo pat jų statistikos skaičiavimo pradžios 2001-aisiais.

reklama

 

Nepaisant net ,,auksinio“ Kalėdinių dovanų pirkimo laikotarpio, vartojimo mažinimas ir taupymas palietė ir e-parduotuves: JAV pernai metų trečio ketvirčio e-pardavimai krito 3%. (palyginus su Q4 2007-aisiais), kai anksčiau augdavo net po 19 ar 23%.

 

Bet didžioji krizė jau praėjo. Pardavimai stabilizavosi ir nebekrenta. Pagal ,,Forrester Research“ prognozę, šiemet e-pardavimai augs 11%.

 

Geroji naujiena – sunkmetis kaip tik tampa pranašumu, nes augimas vyksta „realių“ parduotuvių sąskaita: vis daugiau pirkėjų nusprendžia apsipirkti internetu, nes čia lengviau palyginti kainas, o ieškoti pirkinių, sėdint namuose, kainuoja mažiau, nei važinėtis po parduotuves.

 

2. Lietuva

 

Lietuvoje perkančiųjų internete irgi daugėja: dar 2007 metais „TradeDoubler“ tyrimai parodė, kad 30% Lietuvos gyventojų buvo nors kartą pirkę internetu, o 2008 m. ,,Eurostat“ duomenys parodė, jog 6% lietuvių internetu perka dažniau. Šie skaičiai atrodo puikiai, žinant, kad 2003-aisiais internetu pirko vos 0,9% lietuvių.

 

Svarbu žinoti, kad pagal internetu įsigyjamų prekių ir paslaugų apimtis Lietuva užima trečią vietą nuo galo tarp ES valstybių. Tais pačiais ,,Eurostat“ duomenimis, jei Lietuvoje internetu perka vos 6% lietuvių, tai Vokietijoje – 52%, Didžiojoje Britanijoje – 53%, o tyrimo lyderėse Danijoje ir Olandijoje –  net 55% gyventojų. 

 

Todėl, nors išsivysčiusiose šalyse e-komercijos augimas greitai turėtų pasiekti tam tikras „lubas“ (kai internetu jau apsipirkinės visi, kas dar to nedaro, ir augimą sudarys tik jau esamų pirkėjų didinamos išlaidos, o ne naujai atsirandantys pirkėjai, kaip dabar), panašu, kad Lietuvoje tos lubos – dar toli. Kategorija augs dar artimiausius keletą metų.

 

Perspektyvios sritys

 

1. Pasaulis

 

Dar 2006-aisiais skaitėme pranešimus, jog JAV el. prekybos istorijoje internetu nupirkta daugiau drabužių ir papuošalų nei bilietų ir kompiuterinių prekių. JAV pastarąjį ketvirtį sparčiausiai augo sporto prekių – nuo teniso rakečių iki treniruoklių ir dviračių – pardavimai (23%), taip pat įdomu, jog tarp lyderių veržiasi e-prekyba kompiuteriniais žaidimais (12%) bei programine įranga (12%).

 

Todėl kuriant e-parduotuvę išsivysčiusiai rinkai, patarimas būtų pažiūrėti, ką dar būtų galima pirkti/užsisakyti internetu. Rinkose, kur internetu pirkti drabužius ar batus nebėra problema, galima į internetą perkelti visai naujas sritis, netgi paslaugas. Norint didelės sėkmės, patarimas būtų galvoti net ne apie daiktų e-parduotuves, bet apie inovatyvius verslo modelius – kaip į internetą perkelti paslaugas ir taupyti žmonių laiką ir pinigus.

 

Pavyzdžiui, analitiniai įrankiai zillow.com portale leidžia atsisakyti nekilnojamojo turto tarpininkų ir patiems palyginti rinkoje siūlomų būstų kainas, o radus svajonių būstą – susisiekti su jo savininku ir pasiūlyti jį parduoti, net jei jis visai neketino kraustytis.

 

Arba, vietoj banko šiandien gali rinktis zopa.com svetainę – čia  paskolą iki 20 000 JAV dolerių galima gauti iš kito interneto vartotojo, žinoma, gerokai mažesnėmis palūkanomis nei banke.

 

2. Lietuva

 

Lietuviai internete daugiausia perka knygas, filmus, kompiuterinę techniką, bilietus. Manoma, kad šiandien Lietuva pagal e-prekybos mastus pora metų atsilieka nuo Vokietijos, o Vokietija panašiai atsilieka nuo JAV. Prieš gerus penketą metų tiek JAV, tiek Vakarų valstybėse taip pat buvo populiaru internetu parduoti tokias prekes, kurių nebūtina pačiupinėti, kaip knygos, filmai ir bilietai.

 

Todėl kalbant apie kategorijas, pasiūlymas būtų nekurti dar vieno ,,knygų klubo“,  skrisk.lt ar level.lt (vienu metu susidarė įspūdis, jog visi galvojantys apie naują lietuvišką e-parduotuvę nori taip pat parduoti knygas, DVD arba lėktuvų bilietus), o investuoti į kategorijas, kurios jau populiarios užsienyje, bet Lietuvoje konkurencija dar silpna ir galima tapti kategorijos lyderiu. 

 

Kitos galimybės:

 

1. Į rajonų ir mažesnių miestų gyventojus orientuota prekyba. Šiemet pigu.lt pastebėjo, jog daugėja užsakymų internetu iš Lietuvos rajonų ir nuošalesnių vietovių. Taip turbūt yra todėl, jog provincijoje parduotuvės mažos, pasirinkimas ribotas, nuolaidų mažai.

 

Todėl žmonės, norėdami sutaupyti laiko ir pinigų, kuriuos tektų iššvaistyti kelionėms į didžiuosius centrus, vis noriau apsipirkinėja internete. Pigu.lt praneša, kad rajonų gyventojai, kaip ir didmiesčių, labiausiai perka knygas, kompiuterių techniką ir kvepalus, tačiau dažniau už miestiečius įsigyja sporto prekių, automobilių reikmenų, vaikiškų prekių bei įvairios technikos.

 

2. Į iki šiol internetu nepirkusius žmones orientuota prekyba. Svarbiausia – kuo paprastesnis puslapio naudojimas (navigacija), atsiskaitymo formų įvairovė ir geras aptarnavimas.

Garsusis batų prekybos internetu gigantas Zappos.com jau seniai tvirtina, kad pagrindinis jų verslas – ne batai, o klientų aptarnavimas. Pavyzdžiui, internetinę prekybą drabužiais (ir batais) itin skatina tai, kad pirkėjas gali visiškai nesijaudindamas neįtikusią prekę grąžinti.

 

Zappos.com pirkėjams visiškai įprasta užsisakyti kelias batų poras, gavus išsirinkti vieną, o likusias grąžinti – siuntimą apmoka pardavėjas.

 

3. Prekyba, orientuota į geriausios kainos ar produkto pasiūlymus. Kai visi taupo, pasaulyje itin populiarėja puslapiai, leidžiantys palyginti skirtingų e-parduotuvių kainas (pvz. pricegrabber.com), Lietuvoje tokių taip pat jau turime (kurpirkti.lt, kainos.lt ir kt).

 

Vienas variantas – maža kaina arba kurti analogus. Kitas variantas – paversti savo e-parduotuvę resursu, padedančiu vartotojams pasirinkti (o tada galbūt ir nusipirkti). Čia galima pasimokyti iš ,,Walmart“, pasiekusio gerus rezultatus leidus komentuoti visas internetu parduodamas savo prekes.

 

,,Forrester Research“ tyrimai rodo, kad kitų prekę išbandžiusių vartotojų komentarais iš dalies arba visiškai pasitikėti linkę daugiau nei 85% procentai interneto vartotojų. Todėl variantas – skatinti komentarus savo e-parduotuvėje.

 

Leisti komentuoti/reitinguoti prekes, skelbti geriausių komentarų konkursus, skatinti, kad vartotojai paliktų savo nuomonę apie paslaugas. Net jei konkuruosite ne kaina, tai veiks ne tik kaip pagalba pasirinkti tinkamą prekę – kitų žmonių pagyrimai kaip ,,puikus pristatymas!“ gali paskatinti pirkti būtent iš jūsų.

 

Sėkmės darbuose ir nepamirškite, kad pernai VMI atstovai paskelbė interneto prekybą viena iš prioritetinių sričių. :)

 

www.gaumina.lt

 

Užduokite savo klausimą e. verslo specialistui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.


Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama

reklama