VersloSavaite.lt nuotr.

Atviriausi šios duonos naujovėms Baltijos šalyse – estai, tačiau pardavimų rezultatai rodo, kad šiuo keliu pamažu seka ir Lietuvos bei Latvijos rinkos.

„AC Nielsen“ duomenimis, iš viso šviežios duonos rinkos Baltijos šalyse vertė per metus sumažėjo 1 procentu. Tarp Baltijos šalių didžiausias nuosmukis buvo Lietuvoje (–2,8 proc.) ir Estijoje (–1,2 proc.), o Latvijoje rinka šiek tiek išaugo (1,8 proc.).

„Šviežios duonos kategoriją smukdė bendrai pastebimas sumažėjęs kvietinės duonos vartojimas, taip pat ir toliau ryškiai mažėja saldžiarūgštės (dar vadinamos „Palangos“ tipo duonos) vartojimas. Pastarąją duoną renkasi vyresnės ir tradiciškesnės kartos vartotojas, naujoji karta šios duonos nebeperka. Ji ieško modernių formatų ir netradicinių skonių“, – tendenciją aiškina „Fazer Bakery Baltic“ vadovas Mindaugas Snarskis.

Estai – modernesni

Remiantis „AC Nielsen“ duomenimis, estai lyderiauja forminės ruginės duonos kategorijoje (11 proc. rinkos), kai Latvijoje ši duona sudaro 6 proc., o Lietuvoje – 4 proc. Taip pat estai priekyje ruginių porcijinių duonų segmente, kur jis sudaro 6 proc. rinkos, kai tuo metu Latvijoje 1 proc., o Lietuvoje – nesiekia nei vieno procento.

„Akivaizdu, kad estai yra kur kas modernesni ir atviresni naujovėms. Pavyzdžiui, porcijinių duonelių segmentas Estijoje yra žymiai didesnis, nors pati rinka platesnė Lietuvoje. Estijoje porcijinės duonos (tiek ruginės, tiek kvietinės) užima 14 proc rinkos, kai Latvijoje užima tik 3, o Lietuvoje – 2 proc. Lietuvoje ir Latvijoje vis dar yra suvartojama santykinai daugiau tradicinių duonos kepalų“, – teigia „Fazer Bakery Baltic“ vadovas.

„AC Nielsen“ duomenys rodo, kad lietuviams iš visų Baltijos šalių ruginė duona išlieka svarbiausia – jie suvartoja 52 proc. ruginės duonos (Latvijoje ir Estijoje po 47 proc). Tradiciniai ruginiai kepalai Lietuvoje taip pat populiariausi (22 proc.), lyginant su latviais (19 proc.), o tuo labiau – estais (10 proc.).

„Viena priežasčių, lemiančių estų imlumą inovacijoms ir, tuo pat metu, netradicinėms duonos formoms ar skoniams – aukštesnis pragyvenimo lygis. Pagal vidutinį atlyginimą estai gali leisti sau šiek tiek daugiau, todėl pirkėjas tampa atviresnis naujovėmis. Be to, Estijai didelę įtaką daro Suomija.

Pavyzdžiui, porcijinės duonos segmentas prieš 20-30 metų Suomijoje buvo niša, dabar tai yra vienas pagrindinių segmentų. Šia kryptimi pamažu keliauja ir Estija, o kartu su ja – ir broliai latviai su lietuviais. Žinoma, negalime atmesti ir nacionalinio identiteto, galbūt lietuviai iš principo atsargesni ir šiek tiek sunkiau įsileidžia naujoves“, – teigia M. Snarskis.

Susiję straipsniai:

• „Vilniaus duonai“ – 3,1 mln. eur vertės investicija
• Parodė kaip autentiškose krosnyse kepama rytietiška duona
• Užbaigtos „Vilniaus duonos“ kepyklos komplekso statybos
• Investicijos į batonų gamybą – 2,5 mln. eurų
• Augo ir „Fazer Lietuva“ rinkos dalis, ir apyvarta