Lietuviai apie alų žino ne viską.  Tai aiškėja po penktadienį internetu laikyto Nacionalinio aludarystės egzamino, kurį inicijavo „Utenos alaus“ darykla. Egzamine panoro dalyvauti beveik 1 tūkst. dalyvių, o visus testo klausimus įveikė pusė jų.

„Pirmą kartą Lietuvoje rengto tokio egzamino rezultatai parodė, kad apie 40-50 proc. atsakydami į daugelį klausimų apie alų klydo. Alaus mėgėjai suklupo prie, atrodo, jau seniai žiniasklaidoje kartojamų faktų, tokių kaip alaus sudėtis, jo kaloringumas“, –  sako Renata Baublytė,  „Utenos“ produkto vadovė.

Pasak jos, egzaminą interneto svetainėje www.alausegzaminas.lt išlaikė apie pusę tūkstančio Lietuvos gyventojų, nuo 18 iki 65 metų. Pasitikrinti žinias apie alų panoro tiek vyrai, tiek moterys – jos sudarė beveik ketvirtadalį sprendusiųjų testą.  Paaiškėjo, kad alaus kraštu vadinamoje šalyje dalis nežino pagrindinių faktų apie alų.

Pavyzdžiui, net 9 iš 10 dalyvių nežinojo, kokio stiprumo gėrimas jau nėra laikomas alumi. Teisingą atsakymą, kad toks, kuriame etilo alkoholio koncentracija yra mažesnė nei 0,5 proc., pažymėjo  tik 12 proc. sprendusiųjų.

Daugiau nei trečdalis dalyvių  nežinojo, kad šiuolaikinėje aludarystėje alaus misa verdama uždarame katile, saugant ją nuo bakterijų patekimo. Penktadalis tvirtino, kad alus apskritai nėra verdamas – jie  pažymėjo atsakymą, kad alaus gamyboje tik užmaišomas salyklas.

82 proc. teisingai atsakė, kad keturios pagrindinės alaus dalys yra salyklas, apyniai, vanduo, mielės.  Visgi, 1 procentas manė, kad į alaus sudėtį įeina avižos, dar 2 proc.  pažymėjo, kad į jį dedamas cukrus.

2 proc. klaidingai atsakė, kad mielės yra vitaminai, beveik pusė manė, jog tai bakterijos. Teisingą atsakymą, kad tai –  grybams priskiriamas mikroorganizmas, pažymėjo 46 proc.

Tik apie puse egzamino dalyvių žinojo, kad alaus stiklinėje yra mažiau kalorijų, nei tokiame pat kiekyje sulčių, degtinės ar vyno.

„Situacija nėra tokia bloga, kokią įsivaizdavome – žmonės kažkiek gaudosi aludarystės srityje, apie pusė dalyvių į daugelį klausimų atsakė teisingai. Visgi, žinių apie alų spragos rodo, kad švietėjiškas aludarių darbas Lietuvoje yra reikalingas. Todėl mes stengsimės ir toliau formuoti teisingą suvokimą apie alų ir jo vartojimo kultūrą“, – komentuoja R. Baublytė.

Iš viso penktadienį egzamino dalyviams buvo pateikta 30 klausimų. Norintys pretenduoti į prizą – kelionę į Alaus akademiją Didžiojoje Britanijoje – į klausimus turėjo atsakyti per 45 minutes.

Pasak R. Baublytės, artimiausiu metu apie savo rezultatus dalyviai bus informuoti elektroniniu paštu. 30 dalyvių, geriausiai išlaikiusių egzaminą, bus pakviesti į praktinę egzamino dalį „Utenos alaus“ darykloje, birželio 1 d. Čia jie kovos dėl prizo.

Tai yra bendrovės pranešimas spaudai. Pranešimų spaudai turinio VersloSavaite.lt neredaguoja. Už pranešimo turinį atsako jį paskelbusi bendrovė. Savo bendrovės pranešimus siųskite el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it .

Susiję straipsniai:

• „Mercedes-Benz Vito“ švenčia 25-erių metų jubiliejų
• Šią vasarą lietuviai už elektrą mokėjo mažiausiai per pastaruosius 5 metus
• Inovatyvi e-platforma sumažina riziką ir išlaidas transporto versle
• Vis daugiau lietuvių neatsispiria pagundai sudalyvauti Bagažinių turguje
• Miestelio darbuotojai užimtų daugiau kaip trečdalį „Žalgirio“ arenos