Jono Petronio nuotr.

Apie tai, kuo kauniečius ir miesto svečius šiemet nudžiugins gegužės 22–24 dienomis rengiama miesto šventė, Verslosavaite.lt žurnalistas kalbėjosi su ją organizuojančio Kauno kultūros centro „Tautos namai“ direktoriumi Albinu Vilčinsku.

Kokių išskirtinių renginių šiemet gali tikėtis „Kauno dienose“ apsilankę kauniečiai ir miesto svečiai? Gal žadate kažką tokio, ko dar nėra buvę šios šventės istorijoje?

Tikiu, kad visi „Kauno miesto dienų 2009“ renginiai bus įdomūs, džiuginantys tiek jaunus, tiek vyresnius. Atidarymo, uždarymo koncertai, Andriaus Mamontovo išskirtinis koncertas Kaunui ir kauniečiams, visa šventinė programa paliks gerus ir šiltus prisiminimus. 

Visomis, šventinėmis dienomis mieste šurmuliuos mugės, vyks gatvės artistų pasirodymai, miesto meno ir saviveiklos kolektyvų koncertai.

Labai dažnai mes norime vis naujo ir naujo reginio, naujų formų ir naujų pojūčių.

Manau, kad viena iš pagrindinių miesto dienų organizavimo priežasčių yra ta, kad žmonės stabtelėtų ir pasidžiaugtų savo gyvenama aplinka, savo miestu ir jo istorija.

„Šiemet šventės tema „Kaunas – Lietuvos širdis“. Kodėl pasirinkta būtent tokia tema ir kaip ją sieksite atspindėti šventės programoje?

Kaunas savo geografiniu, kultūriniu, istoriniu aspektais buvo, yra ir bus Lietuvos širdis. Tai miestas, kuriame susitinka dvi didžiausios Lietuvos upės, miestas, kuriame pulsuoja ilgiausia pėsčiųjų gatvė Lietuvoje – Laisvės alėja, miestas, daugelyje sudėtingų istorijos momentų išsilaikęs kaip lietuvybės, laisvės ir drąsos bastionas.

Šiais metais Kaunas mini Laikinosios sostinės 90–metį. Tarpukaris – ypatingai gražus miesto istorijos laikotarpis, padabintas žymiausiais Kauno pastatais, europinio lygio kultūriniu gyvenimu ir pakilimu, lydinčiu mus iki šiol. Neprisiminti ir nepažymėti šio svarbaus fakto ir sukakties būtų didelė žala ir nepagarba.

Šventinėje programoje numatyti renginiai, skirti būtent šiai sukakčiai. Penktadienį, gegužės 22 dieną, miestiečius ir miesto svečius, vykstant į šventinius renginius, kviečiame pasipuošti tarpukario dvasią atitinkančia apranga ir taip pagyvinti kuriamą Laikinosios sostinės gyvą vaizdą Laisvės alėjoje, Vilniaus gatvėje, istorinės Prezidentūros kiemelyje, Rotušės aikštėje, o ir visame mieste.

Organizatoriai tiki, kad šią nuostabią atmosferą padės sukurti ne tik programoje numatyti renginiai: parodos, eisenos, pasirodymai, statistai, atidarymo koncertas su Kauno simfoniniu orkestru, bet ir patys miestiečiai, šventės lankytojai.

Šventė skirta ir Lietuvos 1000-mečiui. Kaip bus paliesta ši visai Lietuvai svarbi tema, ar bus kažkokių su šia data susijusių išskirtinai kaunietiškų akcentų?

Per visą Lietuvą banguoja renginiai, skirti Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Ne išimtis ir Kauno miesto dienos, kur antroji ir yra skirta šiai sukakčiai. Visą šeštadienį prie Kauno pilies vyks įvairiausi užsiėmimai ir renginiai, kurių dalyviu, patenkančiu į skirtingus amžius ir istorijos momentus, gali tapti kiekvienas atvykęs.

Didžiausias akcentas ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo įprasminimas, kaip jūs sakote kaunietiškai, bus vakarinis uždarymo koncertas prie Kauno pilies.

Čia pasirodys populiariausi, mėgstamiausi, klausomiausi skirtingų muzikos stilių atlikėjai, susijungsiantys į vieną, Lietuvos istorijai ir Lietuvos vardui dedikuojamą koncertą. Įstabiausias ir gražiausias reginys (esant tinkamoms oro sąlygoms) laukia koncerto pabaigoje, kai į dangų pakils 1000 degančių žibintų – tūkstantis širdžių. Tai iki šiol Lietuvoje nematytas reginys.

Ar ekonominis sunkmetis nepakoregavo šventės programos? Kaip sekėsi ieškoti rėmėjų?

Šventę pradėjome rengti ne pačiu lengviausiu metu. Programą teko keisti ne kelis, bet keliolika kartų. Bendra šventės koncepcija išsilaikė tik geranoriškų rėmėjų dėka. Teko stipriai susiveržti diržus, permąstyti galimas ir negalimas išlaidas.

Drąsiai galiu sakyti: krizė Kauno miesto dienas paveikė, bet tikrai nesužlugdė. Reikia tarti nuoširdų ačiū visiems rėmėjams, patikėjusiems organizatorių nuoširdžiu darbu miesto labui ir neatsakiusiems paramos šventei. Rėmėjų paieškos nebuvo lengvos, bet džiaugiamės tuo rezultatu, kurį pasiekėme – šventė įvyks.

Susiję straipsniai:

• Dešimtmečius Kaune dirbanti juvelyrė: myliu savo darbą
• Kalėdinių lempučių prekybininkas: Kaunas turi savo spalvą
• Kaune brangsta vanduo
• Kaunas kitapus Nemuno: kaip ateityje galėtų suklestėti Žemoji Freda?
• Magistralėje Kaunas – Vilnius – nauja „Neste“ degalinė