VersloSavaite.lt nuotr.

Šiuos ir kitus faktus, rodančius finansinės apsaugos ir žinių stoką, atskleidė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

„Apklausa patvirtina mūsų prielaidas, kad dauguma gyventojų stengiasi užsitikrinti pakankamas pajamas dabar ir nesvarsto galimų ateities scenarijų, jei situacija netikėtai pasikeistų. Tačiau mus nustebino problemos mastas“, – pažymi Mindaugas Jusius, „Swedbank Life Insurance“ SE valdybos pirmininkas.

Pasak jo, ypač jauni žmonės vengia minties, kad jiems gali kas nors nutikti.

„Deja, mirčių statistika yra liūdna – preliminariais Higienos instituto duomenimis, pernai šalyje dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos netekome daugiau nei tūkstančio 30-39 metų vyrų ir moterų“, – teigia Mindaugas Jusius.

Apklausos metu net 7 iš 10 gyventojų pripažino, kad įvykus tokiai nelaimei jų artimųjų finansinė situacija taptų sudėtinga. Beveik puse apklaustųjų (44 proc.) teigė, kad jų mirties atveju žymiai sumažėtų bendros šeimos pajamos, o kas ketvirto žmogaus artimiesiems liktų finansiniai įsipareigojimai – įsiskolinimai ar paskolos.

„Finansinė apsauga – tai pinigai, kuriuos šeima gali naudoti, netekus reikšmingos dalies pajamų. Finansiškai apsaugota šeima yra pajėgi adaptuotis prie nenumatytų pokyčių, stipriai nebloginant gyvenimo sąlygų. Galimi įvairūs sprendimai, kaip pasirūpinti artimaisiais, kad nelaimės atveju jie būtų bent finansiškai saugūs. Neretai pakanka paprastų, bet individualių sprendimų, kad užtikrintume, jog netekus vieno iš šeimos maitintojų ar jo pajamų artimieji  galėtų tęsti įprastą finansinį gyvenimą“, – finansinę apsaugą apibūdina Mindaugas Jusius.

Susiję straipsniai:

• Ar Lietuvos gyventojai finansiškai pasiruošę „juodai dienai“?