VersloSavaite.lt nuotr.

Nepaisant to, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2018 m. augo 10 proc., o 2019 m. 8,8 proc., „Aviva Lietuva“ reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad per šį laikotarpį lietuvių finansinės padėties vertinimas beveik nepasikeitė. Didžioji dalis apklaustųjų savo finansine padėtimi nėra patenkinti ir vertina ją vidutiniškai – 2018 m. tokių žmonių buvo 49,7 proc., šiemet – 51,4 proc.

Pasiekus tam tikrą ribą pinigai laimės nebeatneša

Kodėl, nepaisant šalies ekonomikos augimo ir objektyvių finansinių rodiklių gerėjimo, lietuvių finansinės padėties vertinimas išlieka gan pesimistinis? „Aviva Lietuva“ organizacijos psichologė Inga Vaidelauskienė sako, kad pasiekus tam tikrą finansinę ribą, gaunamų pajamų įtaka psichologinei būsenai tampa nereikšminga.

„Pagrindiniams poreikiams patenkinti įsigyjamos prekės skiriasi kainomis, tačiau jų rinkinys yra panašus. Žmonėms svarbu tai, kiek jie gali patenkinti savo pagrindinius poreikius, tokius kaip, stogas virš galvos, maistas, apranga, būtiniausi pirkiniai sau ir savo artimiesiems. Pasiekus šią ribą ir ją viršijus, gaunamos pajamos nebesiejamos nei su pasitenkinimu gyvenimu, nei su laimės pojūčiu apskritai“, – sako I. Vaidelauskienė. 

„Degančio kaimyno namo“ sindromas

Kukliam finansinės padėties vertinimui įtakos galėjo turėti ir koronaviruso pandemija. Aviva Lietuva“ gyventojų apklausos duomenys rodo, kad 13 proc. Lietuvos žmonių karantino metu mažiau išleido ir daugiau sutaupė.

„Karantinas parodė, jog vartojimo poreikius galima stipriai sumažinti, atsisakyti pramogų, kelionių, brangių pirkinių ir be to išgyventi. Žmonės išleido mažiau, o būtiniesiems poreikiams patenkinti užteko mažesnės sumos nei prieš tai: pirkiniai buvo labiau apgalvoti, žmonės daugiau gamino namuose, nevalgė restoranuose ir pan.“, – aiškina „Aviva Lietuva“ organizacijos psichologė.

Palyginus su 2018 m. duomenimis, „labai gerai“ ir „greičiau gerai“ savo finansinę padėti vertinančių žmonių skaičius ūgtelėjo 3,5 proc. Po karantino savo finansinę padėti geriausiai vertina aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai, smulkūs verslininkai bei specialistai-tarnautojai. Šiam teigiamam postūmiui įtakos galėjo turėti ir „degančio kaimyno namo sindromas“.

„Karantino metu daugelis lygino savo situaciją su kitų žmonių padėtimi, savo verslo likimą – su kitų. Tikėtina, kad tie, kurie neprarado darbo ir išlaikė stabilias pajamas, savo finansinę situaciją po karantino vykdytoje apklause įvertino geriau, nei tai būtų padarę įprastomis sąlygomis“, – sako I. Vaidelauskienė.

Psichologai teigia, kad finansinės padėties vertinimui turi įtakos ir sukauptas finansinis rezervas, santaupos. „Be jokios abejonės, turima finansinė pagalvė padeda jaustis užtikrinčiau. Finansinį rezervą turintys žmonės jaučia mažiau streso dėl galimų finansinių netikėtumų, todėl ir savo finansinę padėtį vertina pozityviau“, – sako I. Vaidelauskienė.

Susiję straipsniai:

• Ekonomikos apžvalga: atsigavimo spinduliai tarp geopolitinių debesų
• Baigiantis metams, savo finansais patenkintas kas trečias
• Investicijos į „Vilniaus vandenų“ infrastruktūrą – 26,4 mln. eurų
• 42 mln. eurų – taršaus kuro mažinimui Kauno, Šiaulių ir Telšių regionuose
• Kokia yra moterų finansinė realybė?