Sxc.hu nuotr.

Prie sąlyginai švelnių žiemų pripratę Europos Sąjungos gyventojai, susidūrę su daugybe nepatogumų, be abejo, pirmoje eilėje rūpinasi gyvenamųjų ir darbo patalpų šildymo klausimu.

To pasekoje Europos šalyse smarkiai padidėjo gamtinių dujų suvartojimas, sukėlęs visą eilę rimtų problemų: pradedant tiekimo trūkumu, baigiant „žydrojo kuro“ kainomis eiliniams vartotojams. Kas gi vyksta Europos dujų rinkoje ir kokių priemonių imamasi susidariusių problemų sprendimui?

Investuotojams: kur prapuolė rusiškos dujos?

Dujos reikalingos visiems. Neįprastai  stiprūs šalčiai užplūdo didesnę (šiaurinę) Eurazijos dalį – nuo Sibiro iki Atlanto. Be to, šąla visi: ir Krasnojarsko krašte (kur dabar -40ºС), ir Ukrainoje (-25-30ºС), ir Italijoje, kur šaltis siekia – 15 ºС, tiesiog paralyžiuodamas visuomeninį ir ekonominį gyvenimą. To pasekoje Rusijos monopolistas „Gazprom“ turi suspėti aprūpinti ir savo vartotojus, ir daugybę Europos kaimynų, kurių poreikiai angliavandeniliams po konflikto Libijoje labai padidėjo.

Tačiau žydrasis kuras pasiekia ne visus. Europos Komisijos atstovų teigimu, rusiškų dujų tiekimas Europai vasario pradžioje ne tik nepadidėjo, bet net ir žymiai sumažėjo. Taigi, Čekija negavo apie 50% dujų, Austrija -  30%, Italija - 24%, o Lenkija - 8%. Taip pat „apgautų“ klientų sąraše atsidūrė Vokietija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija, Graikija ir Slovakija.

Nejaugi vėl kaltos tranzitinės šalys?

Vėl Ukraina? Į visus Europos partnerių kaltinimus „Gazpromo“ valdininkai įprastai atsakinėdavo, kad jų kompanija pilnai įvykdo visus eksporto įsipareigojimus. O štai Ukraina eilinį kartą nesankcionuotai paėmė kurą savo naudai. „Sėdėdama ant tranzitinių vamzdžių, Ukraina dabar pasiima metinį dujų kiekį, sudarantį 60 mlrd. kubinių metrų, kas žymiai viršija kontraktinę apimtį, - pažymi Aleksandras Medvedevas, „Gazprom eksport“ vadovas ir bendrov4s „Gazprom“ valdybos primininko pavaduotojas. Priminsime, jog kontraktinis kiekis Ukrainai sudaro 50 mlrd. kubinių metrų:

■ įtariamos ir kitos dujų tranzito šalys. Italijoje, kuri labai kenčia nuo „žydrojo kuro“ trūkumo, linkstama tikėti rusų pareiškimais, kaltę suverčiant ant dujų tranzito šalių pečių, kad jos dėl visiškai suprantamų priežasčių nusprendė pasišildyti rusiškų dujų sąskaita. Italams matomai yra paprasčiau patikėti dujų karų tarp Rusijos ir Ukrainos atnaujinimu, kaip tai vyko  2006 ir 2009 metais, nei kokiomis nors kitomis priežastimis;

■ „sėdinčios ant vamzdžių“ šalys neigia visus kaltinimus. Ukraina neketina pripažinti kaltės. „Tranzito apimtis ir importuojamo dujų kiekio paėmimas atitinka lygį, numatytą kontrakte su „Gazprom“...  Gamtinių dujų vartojimo padidėjimas Ukrainoje, susijęs su dideliais šalčiais, kompensuojamas išskirtinai tik dujų paėmimo iš požeminių dujų saugyklų sąskaita“, - sakoma oficialiame valstybinės bendrovės „Naftogaz Ukrainy“ pranešime.

Energetikos ir anglies pramonės ministras Jurijus Boiko pranešė, jog į Ukrainos teritoriją dėl anomalinių Rusijos klimato sąlygų  patenka 450 mln. kubinių metrų dujų per parą, vietoje 510 mln. kub. metrų, numatytų techninėse sutartyse su RF.

Šiuo atveju, iš tikrųjų būtų sudėtinga suversti bėdą ukrainiečiams, kadangi rusai patys šildymo sezono pradžioje raportavo apie požeminių saugyklų, esančių Ukrainos ir Slovakijos pasienyje, pripumpavimą tokio dujų kiekio, kurio pakaktų tokiai šaliai, kaip, pavyzdžiui, Vokietija.

Gas Storage Europe asociacijos (GSE) duomenimis, Ukraina turi 13 požeminių dujų saugyklų, kurių bendra talpa sudaro 32.1 mlrd. kubinių metrų.

Sausio pabaigoje jose buvo apie 14 mlrd. kub.metrų. Paimti dujų iš saugyklų, esančių vakarinėje Ukrainos dalyje, Kijevas negali techniškai, kadangi paleisti dujų priešinga kryptimi, t.y. į Rytus, neįmanoma. Be to, į Lenkiją (kuri taip pat gauna mažiau dujų) „žydrasis kuras“ teka pagrinde per Baltarusijos teritoriją.

Apie Austriją ir Slovakiją iš viso neverta kalbėti, kadangi slovakai patys šąla, o jų požemines dujų saugyklas pagrinde kontroliuoja pats „Gazprom“. Austrai taip pat negauna pakankamai dujų, be to, Austrijoje „Gazprom“ valdo 50% požeminės saugyklos „Haidach“, atitinkamai, gali kontroliuoti galimą nesankcionuotą išėmimą.

Tačiau greitai ir patys „Gazprom“ atstovai nusprendė atsisakyti  neefektyvios „strėlių nukreipimo“ technikos ir rado kitą paaiškinimą.

Kodėl ne visiems užtenka rusiškų dujų?

Po keleto dienų atkaklaus neigimo, rusų monopolisto atstovai pagaliau pripažino, kad buvo priversti sumažinti dujų tiekimą į Europą. Vasario 4 dieną „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas A. Kruglovas pripažino, kad Rusija keletui dienų sumažino dujų tiekimą į Vakarų Europą maždaug 10%, pabrėždamas, jog toks kiekis nepažeidžia kontraktinių įsipareigojimų.

Daugelis ekspertų pažymi, kad tikroji nepakankamo rusiškų dujų tiekimo priežastis Europai gali būti rusų valdžios siekimas energijos šaltiniais aprūpinti savo vidinę rinką, sąlygotas artėjančių rinkimų. Netiesiogiai tą patvirtina ir „Gazprom eksport“ vadovo A. Medvedevo žodžiai. Jis  sakė, kad dujų paklausa staigiai padidėjo.  Paaiškėjo, kad pirmą vasario savaitę paklausa dujoms išaugo dar 20% (pirmą kartą 25% ji pakilo gruodžio viduryje):

■ Rusijos poreikių tenkinimas. Rusijos dujų gigantas, pasak jo atstovo, pirmoje eilėje susikoncentravo į savų vartotojų poreikių tenkinimą, o todėl negalėjo pilnai aprūpinti partnerių Europoje dėl jų padidėjusių užsakymų. Tačiau toks akivaizdus savo verslo partnerių interesų ignoravimas nepakėlė „Gazprom“ įvaizdžio, dėl to šios vidinių vartotojų aprūpinimo versijos greitai buvo nuspręsta atsisakyti. Atsirado kita versija;

■ nepakanka pajėgumo!? “Papildomo kiekio, kurį užsakė Vakarų Europos partneriai, „Gazprom“ kol kas patenkinti negali“, - Rusijos ministrui pirmininkui V. Putinui pranešė koncerno valdybos narys A. Kruglovas. Daugeliui ekspertų iš karto kilo įtarimai, kad stambiausiam dujų gigantui paprasčiausiai nepakanka pajėgumo, tai yra vamzdynų, tokio didelio kiekio pumpavimui. Vis tik paklausa Europoje per mėnesį išaugo 55%.

Didžiausi pesimistai netgi leido sau suabejoti tuo, ar „Gazprom“ turi nors kokį eksporto pajėgumo perteklių ir dujų gavybos padidinimo galimybių. O tokios mintys dujų gigantui yra tolygios mirčiai, kadangi griauna įsitikinimą jo galingumu, o taip pat verčia europiečius ieškoti naujų tiekėjų arba kitų energijos šaltinių, tame tarpe ir skalūninių dujų.

Dėl to „Gazprom“ atstovai paskubėjo greičiau paneigti tokius gandus. „“Gazprom“ yra pasiruošęs patenkinti tiek vidinę, tiek Europos paklausą... Mes galime tiekti Europai tiek dujų, kiek reikės, tačiau šiuo metu susiduriame su reguliavimo priemonėmis, kurios šias galimybes daro abejotinomis“, – pareiškė A. Medvedevas. Ir šiuose žodžiuose, atrodo, slypi tikrieji rusų eksportuotojų ketinimai;

■ Europą jau kelintą kartą bandoma gerai pamokyti!? Pasirodo, rusiškų dujų tiekimo padidinimui trukdo visai ne šalčiai, o per didelis Europos rinkos reguliavimas. Turimas omenyje, visų pirma, ES Trečiasis energetikos paketas, kurio nuostatai trukdo vienai ir tai pačiai kompanijai būti tiekėja ir valdyti dujų transportavimo sistemos aktyvus. Šis dokumentas, kuriuo siekiama užtikrinti ES energetinį saugumą, labai smarkiai sutrukdė „Gazprom“ ekspansijai į Europos erdvę.

Pirkti dujų transportavimo sistemas Senajame Pasaulyje dabar monopolistui „Gazprom“ taps labai keblu. Be to, klausimas iškilo dėl labai ambicingo projekto – „Pietų srauto“ – statybos. Beje, italų kompanija Eni valdo beveik penktadalį projekto akcijų, o dabar, kai Italija savo kailiu pajuto visus šaltos žiemos „malonumus“ ir priklausomybę nuo transportuotojų, ji turėtų iš visų jėgų ginti brangųjį „Gazprom“ kūdikį, atmesdama visus bereikalingus sąlygiškumus.

Dujų tiekimas jau veikiančiu „Šiaurės srauto“ vamzdynu, rusų nuomone, neleis europiečiams sušalti galutinai. Tačiau ir jis perspektyvoje gali būti apsunkintas Europos Sąjungos uždėtais apribojimais.

„Jeigu Trečias energetinis paketas dabar veiktų pilnu pajėgumu, tai apie 50% „Gazprom“ tiekimo jau dabar nepasiektų klientų... Mes tikimės, kad ši situacija privers Europos Komisiją susimąstyti“, - komentuodamas dujų krizę pasakė A. Medvedevas. Dabar belieka tik spėlioti, kas gi yra tikroji nepakankamo rusiškų dujų tiekimo Europai priežastis šaltą 2012 metų žiemą.

Pasaulinių dujų kainų tendencijos

Masterforex-V Akademijos ekspertai pažymi, kad Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ pareiškė planuojantis padidinti dujų eksportą į Europą šiais metais, lyginant su praeitais. Laukiama, kad eksportas į Europą šiais metais sudarys 154 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, kai pernai sudarė 150 mlrd. kubinių metrų.

Tikimasi, kad vidutinė tiekiamų Europai gamtinių dujų kaina 2012 metais bus apie 415 dolerių už 1000 kubinių metrų, kai pernai buvo $384. „Gazprom“ atstovai kol kas šios informacijos nepatvirtina.

Gamtinių dujų fjučerių kontraktų kainos Nymex biržoje kilo labiau nei tikėtasi dėl atsargų sumažėjimo. Nežiūrint į kainos kritimą penkių metų bėgyje, Jungtinėse Valstijose paklausa žaliavai yra nedidelė. Kovo mėnesio kontrakto registracija davė 17,2 centų pelną arba 7,2% augimą iki $ 2,554 milijonų britų šilumos kiekio vienetų (BTU). Per savaitę kaina nukrito 3,8%:

1. Techniniu požiūriu tęsiasi meškų trendas vidutiniame periode, kaina eina link $2,450-2,390 lygio;

2. Judėjimas aukštyn bus vidutinio periodo meškų trendo korekcija. Pasipriešinimo lygis - $2,555-2,615

Susiję straipsniai:

• Sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įtaka Lietuvos ekonomikai: ko tikėtis ir kaip ruoštis?
• „Paulig“ palieka Rusiją
• Kokią žinią siunčia kylančios dujų kainos?
• Dujų ir elektros įvedimas bus paprastesnis
• Lietuvos ir Rusijos ekonominiuose santykiuose – pavasaris?