Autobusas

Paprastai šie daro tas pačias klaidas kaip ir visi vairuotojai, tačiau teigia dažniau pakliūnantys į avarijas dėl rudenį atsiradusių jiems skirtų eismo juostų.

Iš visų 2013 m. fiksuotų eismo įvykių, kuriuose lengvieji automobiliai susidūrė su viešojo transporto priemonėmis, 56 proc. atvejų kaltininkais buvo pripažinti viešojo transporto vairuotojai, beveik dukart dažniau nei troleibusus avarijose draudikai fiksavo autobusus, jų vairuotojai buvo 60 proc. eismo įvykių kaltininkais.

Nors statistika ir rodo viešojo transporto priemonių vairuotojus dažniau esant kaltus dėl eismo įvykių, „ERGO Insurance” žalų administravimo ekspertai teigia, kad automobilių vairuotojai taip pat turėtų prisiimti daugiau atsakomybės – įvertinti tai, kad autobusai ir troleibusai veža daug žmonių, suteikti pirmenybę jiems išvažiuojant iš stotelių.

„Priežastys, dėl kurių miesto troleibusų ir autobusų vairuotojai tampa avarijų kaltininkais yra tos pačios, būdingos ir kitiems eismo dalyviams. Jų vairuotojai ne visada laikosi saugaus atstumo apvažiuodami kitus automobilius, ne vietoje arba pernelyg staigiai rikiuojasi iš vienos eismo juostos į kitą, pavojingai manevruoja važiuodami transporto žiedu“, – sako „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas.

Jo teigimu, viešojo transporto priemonės patenka į avarines situacijas ir dėl kitų vairuotojų nekantrumo. Pavyzdžiui, išvydęs iš stotelės išvažiuojantį troleibusą, dažnas vairuotojas skuba jį aplenkti užuot praleidęs.

Susiję straipsniai:

• „Vilniaus viešasis transportas“ didina vairuotojų atlyginimus
• Draudikai: Avarijos brangsta
• Tyčinės avarijos: kaip jų išvengti?
• Rusijos embargas padidino avarijose patiriamus nuostolius
• Geriausius kelius turinti šalis – lietuviams avaringiausia