J.Petronio nuotr.

„Jeigu ankstesniais metais mes ketvirto kurso studentus rečiau matydavome, arba jie ateidavo į kas antrą paskaitą, tai šiandien mes matėme pilnas auditorijas, kuriose susirinkę visi studentai klausosi paskaitų“, – sako Vytautas Plakys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studijų direkcijos direktorius.

Ypač prastas buvo, o pastaruoju metu labiausiai pagerėjo statybos ir nekilnojamojo turto studentų lankomumas. Sričių, kurias ekonomikos nuosmukis ypač prislopino.

„Darbą praradau, nes atėjo krizė, mažino darbuotojų skaičių, be to, buvo sesija, reikėjo daug ką mokytis, tai teko ir išeiti“, – pasakoja Linas Pakarklis, statybų inžinerijos studentas.

Jaunimo nedarbo kreivė Lietuvoje – viena aukščiausių Europos Sąjungoje, kas trečias jaunas asmuo – bedarbis.

Dėstytojai pastebi, kad auditorijos pilnos ne tik darbus praradusių, bet ir jų nesusirandančių studentų.

„Tarp studijuojančiųjų nekilnojamojo turto valdymo programą   ketvirtame kurse praradusiųjų darbą nėra dėl pačių paprasčiausių priežasčių – per paskutinius du metus jie to darbo negalėjo surasi“, – teigia Nerija Banaitienė, Statybos, ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedros docentė.

„Dabar, kai jau yra mūsų paskutinis semestras, tai šiek tiek padidėjęs noras mokytis, užbaigti gerai, nes vis tiek darbo nėra, kažkokių kitokių užsiėmimų irgi nelabai, todėl pasistengiam labiau mokytis“, – sako Julius Dūda, nekilnojamojo turto valdymo studentas.

Tiesa, dėstytojai priduria, kad dėl prarasto darbo yra ir tokių studentų, kurie nebeišgalėdami susimokėti už studijas jas meta.

Susiję straipsniai:

• Užimtumo tarnyba kviečia teikti paraiškas
• Nedarbas Lietuvoje mažėja
• Nedarbo lygis euro zonoje – 8,7 proc., ES 28 – 7,3 proc.
• Nedarbas mažėja – kur atrasti trūkstamų darbuotojų?
• Receptas regionams: kaip sumažinti nedarbo lygį?