Ekonominės krizės akivaizdoje lrt.lt kalbinti žinomi verslo, bankų sektoriaus, meno ir sporto sričių atstovai teigia asmeniškai krizės nejaučiantys, tačiau matantys jos pasekmes „darbinėje atmosferoje“.

Vis dėlto G. Nausėda, I. Staškevičius ir R. Dargis priduria dedantys daugiau pastangų taupydami.

Krizės dar nejaučia, bet taupyti stengiasi

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, teigia nejaučiantis, kad ekonominė krizė būtų stipriai palietusi jį asmeniškai, tačiau taupyti vis dėlto stengiasi.

SEB banko prezidento patarėjas sako, jog turį tą patį darbą ir tą patį atlyginimą, tačiau kylančios kainos kelia nerimą.

„Matau kylančias maisto produktų kainas, bet tai vyksta laipsniškai gerą pusmetį. Aš prie to jau adaptavausi. Mane neramina brangstančios elektros energijos kainos. Kol kas sunkėjanti ekonominė padėtis nereikalauja iš manęs radikalių sprendimų“, – savo mintimis dalijosi pašnekovas,

Ekonominės krizės asmeniškai nepajuto ir Ignas Staškevičius, „VP Market“ valdybos pirmininkas, tačiau jis teigia ją jaučiantis darbinėje sferoje.

Krizės nepajautė ir Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas bei bendrovės „Eika“ vadovas. Tačiau, anot jo, ekonominė krizė jaučiama nekilnojamojo turto rinkoje.

„Ekonominę krizę jaučiu per įmonės veiklą, kadangi nekilnojamojo turto pardavimai labai sulėtėjo. Bankai šiandien piniginių išteklių nebeturi arba turi jų labai mažai. Tai tiesiogiai jaučia tas, kas dirba šiame segmente“, – pasakojo „Eika“ vadovas.

Jis pabrėžė, kad nėra išlaidus žmogus. Išlaidos, kurios skiriamos gerovei, nėra didelės ir dabartinės pajamos leidžia jas toliau išlaikyti.

„Man pajamų užtenka pavalgyti, benzinui ir apsirengti. Šių įpročių dar kol kas keisti nereikia, bet nežinau, kaip bus ateityje“, – pasakojo pašnekovas.

Krepšinio komandos „Lietuvos rytas“ vyriausiasis treneris Antanas Sireika sako, kad ekonominės krizės dar nejaučia, nes neturi finansinių įsipareigojimų.

„Mūsų šeima neturi verslo ar paskolų, kurias reikėtų atiduoti. Viskas kaip buvo, taip ir lieka. Asmeniškai krizės nejaučiu, turiu savo darbą ir savo veiklą“, – kalbėjo treneris, tačiau pridūrė, kad krizės psichologinį klimatą vis dėlto jaučia.

Taupo vyno ir dažų sąskaita

Dailininkas ir žurnalistas Vaidotas Žukas atvirai sako, kad gerais ekonominiais laikais tapo brangiais dažais. Sulėtėjus ekonomikai, menininkas yra priverstas tapyti pigesniais.

„Dabar nemažai meno darbų kuriu ant gero popieriaus, bet su mineraliniais vandens dažais, kurie yra bent 5 kartus pigesni“, – pasakojo dailininkas.

V. Žukas pridūrė, kad kokybišką darbą galima sukurti ir be didelių finansinių investicijų. Sunki ekonominė situacija leidžia suvokti, kad brangūs dažai ar medžiagos nebūtinai reiškia kokybę. Anot jo, kartais viską įmanoma padaryti ir pigiau.

Menininkas pastebėjo, kad vis dėlto tokių dalykų kaip elektra, kuri reikalinga krosnies darbui, netaupo.

„Šiuo metu turiu užsakymą, bet elektros energijos netaupau, trifazė kūrenasi dieną ir naktį. Kūrybinis procesas negali sustoti“, – tvirtino pašnekovas.

G. Nausėda teigė irgi taupąs, tačiau, anot jo, tai vyksta nesąmoningai.

„Vienaip ar kitaip taupome. Kažką nusiperki rečiau, sakykime, vyno butelį. Tai yra nepastebima, kad kitą kartą netgi nesąmoningai supranti, jog nebėra taip gerai, kaip buvo anksčiau“, – kalba SEB banko prezidento patarėjas.

G. Nausėda pasakoja anksčiau prekių kainų nelygindavęs ir parduotuvėje pirkinius į krepšį kraudavęs taip, kad būtų greičiau.

„Nežiūrėdavau į kainas, pavyzdžiui, ar ta grietinė pigesne, ar kita“, – sako bankininkas.

„Tačiau dabar pasąmonėje kirba mintis, kad turėčiau būti taupesnis ir atsargesnis“, – tvirtino pašnekovas ir pridūrė, kad pėdsakas ekonominės krizės yra, bet ne revoliucinis.

Pataria neprisiimti finansinių įsipareigojimų

G. Nausėda ekonominės krizės akivaizdoje pataria visų pirma neprisiimti naujų finansinių įsipareigojimų.

„Gali atrodyti, kad kažkokiam daiktui nusipirkti neužtenka pinigėlių ir todėl planuojama paimti paskolą. Sakyčiau, kad šiuo metu tai reikėtų daryti itin atsargiai“, – sako bankininkas.

Anot jo, jeigu yra galimybė, vieną kitą litą reikėtų pataupyti. Dažniausiai tokių galimybių atsiranda, kai šeimos narys kažko atsisako, pavyzdžiui, nueiti į sporto klubą ar koncertą.

„Po mėnesio visų išlaidų liktų laisvesnis litas, kurį būtų galima pataupyti ar padėti indėlį. Taip taupant juodai dienai, jeigu situacija dar pablogėtų, žmogus būtų pasiruošęs“, – savo pasiūlymais dalijosi G. Nausėda.

Dailininkas V. Žukas pataria žmonėms visada taupyti. Reikia ištverti šią audrą, nereikia būti prisirišus prie daiktų ir būtina pergalvoti daiktų higieną.

„Reikia atidžiai pasižiūrėti, kiek daug turime nereikalingų daiktų. Reikia su vaikais kalbėtis, paaiškinti, kad dabar yra tam tikra būsena, kai reikia taupyti. Nereikia tenkinti vaikų įgeidžių“, – savo mintimis dalijosi menininkas.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Ar Europai gresia nauja skolų krizė?
• Regionų verslas sulaukęs finansinės pagalbos siekia didinti atsparumą krizėms
• Lustų krizė: Kokią įtaką turi Rusijos karas?
• Ekonomikos apžvalga: tęsiasi gero gyvenimo krizė
• Gitanas Nausėda palieka SEB banką