D. Kanapecko nuotr.

Šie pinigai buvo panaudoti „apsisaugoti nuo rizikos ir finansinio sektoriaus rekapitalizacijos priemonėms“.

Maždaug 2,3 trln. eurų (7,94 trln. litų) skirta finansinių garantijų programoms, apie 300 mlrd. eurų (1,035 trln. litų) – rekapitalizacijos programoms, o likusieji 400 mlrd. eurų (1,381 trln. litų) panaudoti kitoms gelbėjimo ir restruktūrizavimo priemonėms.

Nors didesnė dalis ES valstybių savo bankams taikė finansinės pagalbos priemones, tačiau dauguma Centrinės ir Rytų Europos valstybių, tarp jų ir Slovakija, Rumunija, Lenkija, Lietuva, Estija ir Bulgarija, šių priemonių atsisakė.

Analitikai pažymi, kad nors krizė šio regiono šalis paveikė ne ką mažiau, negu likusias ES nares, tačiau jų bankus daugiausiai valdo Vakarų Europos bankai, o vyriausybės neturi tiek pinigų, kad galėtų skirti bankų gelbėjimui.

„Pastarieji 6 mėnesiai parodė, kad valstybės paramos kontroliavimas atlieka didžiausią vaidmenį bendromis pajėgomis Europoje įveikiant ekonominės krizės iššūkius“, – teigė ES konkurencijos komisarė Neelie Kroes.

Ji taip pat tvirtino, kad visą laiką buvo laikomasi ES valstybinės paramos skirstymo įstatyminių aktų, o ES atsakingų institucijų intervencija ir griežtos sąlygos apsaugojo Europos valstybes nuo protekcionizmo bei finansinių problemų išplitimo ir sustiprėjimo. 

Nuo rugsėjo mėnesio, kai finansų krizė Europoje itin sustiprėjo, EK sušvelnino įstatyminius aktus ir gerokai pagreitino pagalbos planų įvertinimą.

Nuo tuomet EK priėmė daugiau negu 50 sprendimų dėl valstybinės paramos, o iki kovo 31 d. aštuoniolikoje valstybių patvirtino 23 projektus.

Parengė Algirdas Pūras  

Susiję straipsniai:

• Swedbank su Invega finansuos smulkųjį ir vidutinį verslą – skirs iki 104 mln. eurų
• Tinklinio turnyro metu surinktos lėšos – Mariupolio vaikams
• Lietuvos ekonomikai stiprinti – beveik 1 milijardas eurų
• Dar 12 mln. eurų parama – norintiems įsigyti netaršų transportą
• Per „Vinted“ Ukrainai suaukota per 720 tūkst. eurų