Verslosavaite.lt nuotr.

Tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad suskystintų dujų pernai parduota net 20 proc. mažiau nei 2008-aisiais. Kai kurie šio verslo atstovai sako pastebintys, kad taupyti norintys žmonės mieliau renkasi dyzelinius automobilius, o ne montuoja dujinę įrangą į varomus benzinu.

Kodėl brangsta?

Apie 10 proc. šalies suskystintų dujų rinkos užimančios bendrovės „Suskystintos dujos“ generalinis direktorius Vaclovas Gedmintas teigia, jog kainas diktuoja rinkoje dominuojanti „Orlen Lietuva“.

„Be to, pernai akcizas tonai dujų buvo padidintas nuo 432 iki 1050 litų, didėjo PVM nuo 18 iki 21 procento. Tai irgi turėjo žymios įtakos galutinei kainai“, - sako V. Gedmintas.

Didžiausią šalyje degalinių tinklą valdančios bendrovės „Lukoil Baltija“ Baltijos regiono mažmeninės prekybos direktorius Romas Turlinskas taip pat tvirtina, kad galutinė dujų kaina vartotojui didėja dėl didmeninės kainos pokyčių.

„Pavyzdžiui, nuo 2009 metų rugsėjo iki šiandien didmeninė „Orlen Lietuva“ suskystintų dujų litro kaina šoktelėjo 26 centais“, - sakė R. Turlinskas.

Tuo metu apie pusę šalies suskystintų dujų rinkos užimančios „Orlen Lietuva“ atstovas spaudai Jacek Jan Komar dujų brangimo priežastimi vadina „kylančias pasaulines bei regionines suskystintų dujų kainas“.

Jo duomenimis, panašios mažmeninės dujų kainos buvo 2006 metų spalį, bet tuo metu joms buvo taikomas 432 Lt/t akcizas bei 18 proc. PVM.

J. J. Komar teigė, jog bendrovė neprognozuoja, kaip artimiausiu gali keistis suskystintų dujų kainos.

Anot R. Turlinsko, šias kainas prognozuoti sudėtinga, nes jos yra susijusios su pasaulinėmis naftos kainų tendencijomis.

Importą brangina logistika

„Suskystintų dujų“ vadovas V. Gedmintas sako, kad šio kuro importui yra įvairių kliūčių.

„Kadangi negalime pirkti didelių kiekių, tiekėjai reikalauja išankstinio apmokėjimo, nėra didelių nuolaidų. Be to, labai brangiai atsieina logistika - „Lietuvos geležinkelių“ paslaugos“, - sakė V. Gedmintas.

Anot jo, bendrovė paprastai perka rusiškas dujas iš Baltarusijos tiekėjų, bet dėl didelių transportavimo kaštų jas apsimoka vežti tik į Vilniaus regioną. Bet ir čia galutinis rezultatas beveik toks pat, kaip ir perkant dujas iš Mažeikių koncerno.

„Dėl patogesnės logistikos į Žemaitijos regioną suskystintos dujos tiekiamos iš Mažeikių“, - sakė pokalbininkas.

Anot jo, importuojamų dujų kokybė dažniausiai nesiskiria nuo gaminamų Mažeikiuose. Jei yra skirtumų, kuriuos nustato įmonės laboratorija, savo terminaluose įmonė turi galimybę jas sumaišyti iki reikiamo standarto.

„Lukoil Baltija“, anot jos atstovo R. Turlinsko, dalį suskystintų dujų perka iš „Orlen Lietuva“, dalį importuoja iš Rusijos.

Naudoja mažiau

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per pastaruosius metus daugiausia suskystintų dujų šalies rinkoje buvo parduota 2006 m. - 176,6 tūkst. tonų. 2007-aisiais pardavimo apimtys buvo nukritusios iki 153,6 tūkst. tonų. Pernai suskystintų dujų realizacija lyginant su 2008-aisiais krito penktadaliu - nuo 165,5 iki 131,9 tūkst. tonų.

„Kai buvo statybų pakilimo laikotarpis, suskystintų dujų rinka buvo išaugusi apie 30 procentų. Dabar dėl šaltos žiemos išaugo į požemines saugyklas tiekiamų dujų poreikis, daugiau parduodama ir dujų į balionus, o degalinėse - stabilu.

Kiek pastebiu, žmonės dažniau renkasi dyzelinius automobilius, nes jei važiuoji su suskystintomis dujomis, kol atsiranda temperatūra, būtina garinti dujas, nemažą dalį atstumo nuvažiuoji naudodamas benziną. Tad tie, kurie važinėja trumpesnius atstumus, tikriausiai dabar atidžiau skaičiuoja, ar jiems apsimoka montuoti dujinė įrangą“, - svarstė „Suskystintų dujų“ vadovas V. Gedmintas.

„Dujų paklausa smuko drauge su visais naftos produktais. Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2009 metų sausio-gruodžio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2008-ųjų laikotarpiu, sumažėjo 22,7 procento palyginamosiomis kainomis“, - sako „Lukoil Baltija“ Baltijos regiono mažmeninės prekybos direktorius R. Turlinskas.

„Orlen Lietuva“ atstovo spaudai J. J. Komar teigimu, suskystintų dujų apyvarta mažėja, nes sunkmetis labiausiai paveikė mažas pajamas gaunančius gyventojus, kurie dažniausiai yra suskystintų dujų naudotojai.

„Didėjant nedarbui bei mažėjant pajamoms, jie mažino vartojimo apimtis. Aišku, įtakos turėjo ir padidinti akcizo bei PVM mokesčiai“, - teigė pokalbininkas.

Ekonomija išlieka

Lietuvos automobilių dujų įrangos montuotojų asociacijos „Autoekologija“ valdybos pirmininkas Remigijus Jonaitis teigia, kad judėjimas šioje rinkoje yra - įranga montuojama, bet jaučiamas sulėtėjimas dėl bendros ekonominės padėties, nedarbo, žmonės renkasi sėslesnį gyvenimą arba tiesiog yra priversti judėti mažiau.

Nepaisant to, kad mažmeninė suskystintų dujų kaina perkopė 2 litų ribą, anot R. Jonaičio, ir dabar išlieka geras benzino bei dujų kainų santykis, tad įrangos montavimas atsiperka.

„Autoekologijos“ internetiniame puslapyje patalpintos skaičiuoklės duomenimis, jei su automobiliu, kurio vidutinės kuro sąnaudos siekia 9 l/100 km, per mėnesį nuvažiuojama apie 1 500 km, esant dabartinėms kuro kainoms per šį laikotarpį sutaupoma apie 215 litų.

„Dujinę įrangą dabar apsimoka naudoti ir dėl kritusių įrangos bei darbų kainų. Aišku, viskas priklauso nuo kiekvieno mašinos modelio specifikacijų, bet standartinė varikliui su 4 cilindrais skirta įranga kartu su montavimo darbais dabar atsieina apie 2 200 litų. Anksčiau kainos prasidėdavo nuo 2500-2700 litų“, - sakė R. Jonaitis.

Anot jo, šiandien 95 proc. atvejų į automobilius montuojama moderni tiesioginio įpurškimo sistema, kurioje dujos pradedamos naudoti palaipsniui - pasiekus atitinkamą temperatūrą. Konkretus režimas priklauso nuo automobilio modelio specifikacijų.

„Kol žiemą nuvalai automobilio langus, mašina jau nemažai pašyla. O jei važiuosi su šaltu varikliu vien benzinu - jo irgi daug sunaudosi. Dujų įranga atsiperka važiuojant ir trumpus atstumus“, - tvirtina asociacijos vadovas.

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Susiję straipsniai:

• Dujos pinga, bet ne Lietuvai
• Susisiekimo ministerija siūlo mažinti akcizą automobilių dujoms
• Infliaciją sausį labiausiai lėmė brangusi elektra, dujos ir vanduo
• Kainų komisija: dujoms atpigus, sąskaitos už šildymą didėti neturėtų
• Atgaivino Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties idėją