Henrieta Valatkevičiūtė

Atsakymas. Atsakant į skaitytojos klausimą, visų pirma reiktų pažymėti, kad teisę į kasmetines apmokamas atostogas numato ne tik Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK), bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 49 straipsnis nustato, jog kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.

Taigi, darbuotojo teisė į kasmetines apmokamas atostogas yra konstitucinė teisė, o DK tik detaliau reglamentuoja tokių atostogų suteikimo tvarką, jų trukmę bei apmokėjimo sąlygas.

DK 166 straipsnis numato, jog kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė yra dvidešimt aštuonis kalendorinės dienos.

Tam tikriems asmenims (pvz.: neįgaliesiems, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ir kt. atvejais) kasmetinių minimalių atostogų trukmė yra trisdešimt penkios kalendorinės dienos.

Šios atostogos yra suteikiamos darbuotojui už kiekvienus darbo metus, t. y. už dvylikos mėnesių laikotarpį, įskaitant kasmetines mokamas atostogas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pirmos darbuotojo darbo dienos.

Kasmetinių atostogų suteikimo tvarką reglamentuoja DK 169 straipsnis. Detaliau reglamentuojama tik kasmetinių atostogų suteikimo tvarka pirmaisiais darbuotojo darbo metais. DK 169 str. 2 dalis numato, kad už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamo darbo toje įmonėje.

Tai nereiškia, kad darbuotojas ir darbdavys negali susitarti dėl kasmetinių atostogų ir darbuotojui dar neišdirbus minėto termino pirmaisiais darbo metais, tačiau tai jau šalių susitarimo reikalas. Tačiau praėjus šešių mėnesių terminui darbuotojo reikalavimu kasmetinės atostogos privalo būti suteikiamos, tai yra besąlyginė darbdavio pareiga.

Atkreiptinas dėmesys, jog, atidirbęs įmonėje šešis mėnesius, darbuotojas įgyja teisę į visas kasmetines apmokamas atostogas, t. y. į dvidešimt aštuonias kalendorines dienas, o ne į pusę jų.

Tokiu atveju susidaro situacija, jog darbdavys lyg ir avansu sumoka atostoginius, nors nėra tikras, ar darbuotojas išdirbs pas jį visus metus, tačiau teisės nesuteikti tokių atostogų darbdavys neturi, nes teisė pasirinkti, ar atostogauti visas dvidešimt aštuonias dienas iš karto, ar prašyti suteikti kasmetines atostogas dalimis, priklauso darbuotojui (DK 172 straipsnis).

Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę.

Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu.

Čia tik dar reikėtų pažymėti, jog tam tikros kategorijos darbuotojai turi pirmenybės teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje – tai asmenys iki aštuoniolikos metų, nėščios moterys ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

Todėl šioje situacijoje darytina išvada, jog darbdavys neturi teisės neišleisti darbuotojo kasmetinių apmokamų atostogų, jei darbuotojas įmonėje yra išdirbęs ilgiau nei šešis mėnesius.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog darbuotojui apskundus tokius darbdavio veiksmus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsniu „Darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas“ darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims gali būti paskirta bauda nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Be to, pažymėtina ir tai, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios.

Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.

Pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė teisinė konsultacija (kitaip panaši paslauga būtų mokama). Tai autorės nuomonė, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuri nėra absoliuti tiesa ir gali būti nuginčijama.

www.amberlaw.lt

Susiję straipsniai:

• Darbuotojo atleidimas savo iniciatyva be jo kaltės: ką būtina žinoti?
• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Darbuotojus įspėjo apie galimą atleidimą
• Ar asmeninis turtas po santuokos priklauso ir sutuoktiniui?
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?