VersloSavaite.lt nuotr.

Iki šiol sostinėje, kaip ir daugumoje savivaldybių, už šunų ir kačių registravimą bei laikymą buvo renkama vietinė rinkliava  – nuo 0,60 Eur iki 17 Eur per mėnesį, priklausomai nuo augintinio rūšies, amžiaus, veislės, pavojingumo ir pan. Rinkliavą už augintinių registravimą moka visi – tiek daugiabučiuose, tiek ne daugiabučiuose namuose gyvenantys, tačiau už šunų ir kačių laikymą mėnesio mokesčius moka tik gyvenantys daugiabučiuose. Rinkliava pagal gyvūnų laikymo vietą ne tik diskriminuoja, bet ir neskatina registruoti gyvūnų.

Šiuo metu Vilniaus savivaldybės teritorijoje yra užregistruota daugiau kaip 10 tūkst. kačių ir šunų, tačiau realus jų skaičius mieste gali būti kelis kartus didesnis. Kontroliuoti, ar visuotinai laikomasi registravimo tvarkos  –  sudėtinga, o surinkta rinkliava vos padengia  išlaidas už rinkliavos administravimą.

Įvertinus priežiūrai reikalingus resursus, į biudžetą iš vietinės rinkliavos surenkama palyginti nedaug lėšų – apie 58 tūkst. eurų per metus. Tuo tarpu rinkliavos administravimas, gyvūnų registracija savivaldybei kainuoja apie 40 tūkst. eurų per metus, t. y.  išleidžiama daugiau nei trečdalis to, kas surenkama.

Tikimasi, kad atšaukiama rinkliava už gyvūnų laikymą daugiabučiuose ne tik sumažins finansinę naštą, bet ir paskatins vilniečius registruoti savo augintinius gyvūnų augintinių registre, kuris turi pradėti veikti nuo 2016 m. sausio 1 d.

Šunų ir kačių registravimu gyvūnų augintinių registre nuo sausio 1 d. rūpinsis Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri organizuos ne tik kačių ir šunų, bet ir šeškų bei kitų gyvūnų augintinių registravimą ir ženklinimą.

Sostinės Tarybai priėmus galutinį sprendimą atsisakyti vietinės rinkliavos, jis įsigaliotų nuo 2016 metų sausio 1 dienos.

Susiję straipsniai:

• Kauno gyvūnų prieglaudos sulauks paramos
• Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis šunį
• Benamių gyvūnų mažėja, tačiau neženkliai
• Vilniuje bus sterilizuojami beglobiai gyvūnai
• 30 proc. daugiau automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais