Nerijus Budrys   
2008 11 17, 10:46
Antikriziniam planui – verslininkų kritikos lavina
Savaitraštis Nr. 46 (88), 2008 11 17

T.Padgursko nuotr.Naujosios valdančiųjų koalicijos ketinimai keisti mokesčių tarifus ir naikinti PVM lengvatas sulaukė didžiulės kritikos iš šalies verslininkų.

Kamšys biudžeto skyles

Naujoji valdančiųjų koalicija susitarė, kad trys svarbiausi mokesčiai – pridėtinės vertės (PVM), pelno ir gyventojų pajamų bus vienodi – po 20 procentų.

Naujojo tarifo mokesčiai turėtų įsigalioti nuo ateinančių metų sausio pirmosios.

Šiomis priemonėmis bus siekiama įveikti finansų ir ekonominę krizę: tikimasi surinkti daugiau mokesčių ir taip užkamšyti biudžeto skyles. Teigiama, kad šis sprendimas bus peržiūrimas, kai pasibaigs krizės laikotarpis, bet ne vėliau kaip po poros metų.

Kol kas būsimoje valdančioje koalicijoje nėra vieningos nuomonės iki kokio lygio bus keliami mokesčių tarifai, ar bus taikomas nulinis Pelno mokesčio tarifas reinvestuojamam pelnui, kokios PVM lengvatos bus naikinamos.

Slėps mokesčius

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko, verslui ir pramonei 20 proc. tarifas būtų priimtinas, jei būtų taikomas nulinis Pelno mokesčio tarifas reinvestuojamam pelnui.

„Kitais metais ekonomikos augimo nebesitiki net didžiausi optimistai, todėl net ir buhalteriškai skaičiuojant mokesčių surinkimą, būtų nedideli praradimai dėl nulinio tarifo. Nepalikus tokios galimybės, atsiras dar didesnė paskata slėpti mokesčius. Sąžiningiesiems mokesčių našta augs, „gudručiams“ – mažės“, - Verslosavaite.lt sakė S. Besagirskas.

Gyventojų pajamų mokestį (GPM ) pašnekovas vertino pagal tai, kuris jo variantas bus pasirinktas.

„Teko girdėti dvi versija. Pirmoji, kad GPM bus 20 proc., o papildomas Sveikatos draudimo mokestis 5 proc., t. y. 20+5. Antroji versija – 20 proc., įskaitant Sveikatos draudimo mokestį, t. y. 15+5. Esant pirmajam variantui mokestinė našta augs ir brangs darbo jėgos išlaikymas, kas savaime suprantama yra nepriimtina, antrajam – žinoma, pritariame“, - teigė Pramoninkų konfederacijos atstovas.

Reikia skaičiuoti

Jis mano, kad PVM lengvatų naikinimas taip pat yra sveikintinas dalykas, tačiau būtina atlikti labai nuodugnius skaičiavimas kaip vienos ar kitos lengvatos panaikinimas paveiks ūkį ir visuomenę.

„Pavyzdžiui, pakėlus mėsai taikomą tarifą nuo 5 iki 20 proc., surinktume keliasdešimt milijonų daugiau. Tačiau kaimyninėje Lenkijoje jis išliktų 5 proc. Kiek dėl to subankrutuos mėsos perdirbimo įmonių? Kiek žmonių dėl to neteks darbo? Kiek dėl to bus mažiau surenkama PVM, Gyventojų pajamų, Pelno, Socialinio draudimo mokesčių?“, - siūlo susimąstyti pašnekovas.

Pavojaus varpais skambina ir viešbučių savininkai – jiems PVM taip pat kils nuo 5 iki 20 proc., nors kaimyninėse šalyse lengvatų naikinti kol kas nežadama. Lygiai toks pat mokesčių šuolis laukia ir užsiimančiųjų vaistų verslu.

Pasipiktinimą naujais mokesčiais išreiškė ir Verslo darbdavių konfederacija. Jos atstovas Danas Arlauskas netgi žadėjo, kad jo organizacijos nariai eis protestuoti prie Seimo.

Užsienio investicijų mažės

Pramonininkų konfederacijos vadovas mano, kad įgyvendinus šią mokesčių reformą, užsienio investicijų pritraukimas taps dar sudėtingesnis.

„Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo maratone bėgam vieni paskutiniųjų tarp ES narių. Turint didžiausius mokesčius regione, teks per žiūronus žiūrėti į paskutinio bėgančioji nugarą“, - vaizdžiai gręsiančią situaciją nupasakojo S. Besagirskas.

„DnB Nord“ banko vyriausis analitikas Rimantas Rudzkis taip pat atkreipia dėmesį, kad iki 20 proc. padidinus įmonių pelno mokestį, Lietuvoje kapitalas būtų apmokestinamas labiausiai.

„Lyginant su kaimynais, šiuo požiūriu mes atsiduriame blogiausioje padėtyje kovoje dėl užsienio investuotojų“, - portalui DELFI sakė jis.

Analitikas atkreipia dėmesį, kad Latvijoje pelno mokestis yra 15 proc., o Estijoje reinvestuojamas pelnas yra apskritai neapmokestinamas.

Gulinčiųjų mušimo planas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius būsimos koalicinės Vyriausybės kuriamą Krizės įveikimo veiksmų planas pavadino „gulinčiųjų mušimo planu.

„Reikia pripažinti, jog ekonomiškai bevertis, tačiau politikams patraukliai atrodantis mokesčių tarifų suvienodinimo juo didinant planas atsirūgtų ir mokesčių mokėtojams, ir viešajam sektoriui“, - sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius.

Anot jo, pridėtinės vertės mokesčio pakėlimas nuo 18 iki 20 procentų pabrangintų daugumą kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų, sumažintų vartotojų perkamąją galią ir vartojimą. Biudžeto pajamas toks mokesčio kėlimas padidintų, tačiau ne tiek, kiek tikimasi.

Mažesnį GPM „surys“ kiti mokesčiai

„Naujosios koalicijos planuojama mokesčių reforma sumažins visų Lietuvos gyventojų realiąsias pajamas – ir turtingų, ir mažai uždirbančių“, - Alfa.lt teigė SEB banko analitikė Julija Varanauskienė.

Vadinasi, gyventojai galės pirkti mažiau. Realiąsias pajamas dar labiau sumažins planuojama nemaža infliacija.

J. Varanauskienė skaičiuoja: sumažinus GPM uždirbančių minimalią algą (800 Lt/mėn.) atlyginimai padidės apie 3 proc., uždirbančių daugiau – padidės apie 5 proc.

Tačiau padidėjimą išsyk surys išaugęs pridėtinės vertės mokestis, panaikintos jo lengvatos bei verslininkų bėdos dėl augančių mokesčių.

Į viršų

Verslosavaite.lt

 

 



 
 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama