„Intel“ plėtotojų forumo metu bendrovės vyriausias technologas Džastinas Rattneris (Justin Rattner) pranešė, kad visuomenės laukia dideli pokyčiai socialiniame bendravime, robotų kūrime ir kompiuterio gebėjime jausti realų pasaulį.

„Intel“ tyrimų laboratorijos jau dirba ties projektais, tiriančiais žmogaus ir mašinos tiesioginę sąsają bei galimo jos panaudojimo kompiuterijoje būdus.

„Pramonė plėtojasi tokiais greitais tempais, kokių prieš 40 metų niekas net neįsivaizdavo. Gali būti, kad mes artėjame prie lūžio taško, kai technologijų vystimosi tempas tampa labai spartus ir mašinos netolimoje ateityje gali netgi pralenkti žmogų savo proto galimybėmis“, - sako Dž. Rattneris.

Belaidžių technologijų įsigalėjimas

Įsivaizduokite galimybę vaikščioti oro uoste ar kambaryje su savo nešiojamu kompiuteriu, kuris užuot eikvojęs akumuliatoriaus energiją, priešingai, ją tuo metu kaupia.

Remdamasiesi MIT fizikų pasiūlytais principais, kompanijos „Intel“ tyrėjai dirba prie projekto „Wireless Resonant Energy Link (WREL)“. Dž. Rattneris pademonstravo 60 vatų galingumo šviesos lemputę, kuri gali šviesti be kištuko ir laido.

WREL technologija suteikia galimybę bevieliam ryšiui tapti saugiu ir efektyviu. Technologijos pagrindas – stiprūs rezonatoriai, kurių veikimo principas panašus į dainininko, kuris savo balsu gali sudaužyti stiklinę.

Nešiojamą kompiuterį pakrausime be laido?

Iš gaunamų rezonatorių natūralių dažnių, energija yra efektingai absorbuojama, kaip kad stiklinė savo natūraliais dažniais absorbuoja garso energiją. Naudojant šią technologiją nešiojamų kompiuterių akumuliatorius galima būtų pakrauti nuotoliniu būdu vos tik sistemai atsidūrus tinkamu atstumu nuo perduodančio rezonatoriaus.

Daug inžinierių abejoja šios technologijos galimybėmis, tačiau kompanijos tyrėjai tikisi rasti būdą nukirpti paskutinį mobiliųjų įtaisų laidą ir vieną dieną „Intel“ platformose pritaikyti belaidę galią.

Išvaizdą keičiantys kompiuteriai

„Intel“ tyrinėtojai taip pat tiria kaip milijonai mažyčių mikro robotukų gali kurti kintančios formos medžiagas. Jei ši technologija bus pritaikyta kompiuterinių įrenginių ekranams ir klaviatūroms, taps įmanoma pakeisti šių prietaisų fizinę formą atsižvelgiant į prietaiso naudojimo paskirtį.

Pavyzdžiui, mobilieji įrenginiai galės pakeisti savo garsiakalbio išvaizdą kai bus naudojami kaip telefonai, arba padidinti savo ekraną, kai juos naudos naršymui internete ar filmų peržiūrai.

Veidus atpažįstantys robotai

Robotai dažniausiai naudojami gamyklų aplinkoje atlikti vieną užduotį pakartotinai ir greitai. Pasak Dž. Rattnerio, norint gaminti asmeninį robotą reikia, kad robotas judintų ir valdytų objektus chaotiškoje ir dinamiškoje žmogaus aplinkoje.

Jie turi būti informuoti apie aplinką, jausti ir atpažinti judesius dinamiškame fiziniame pasaulyje ir mokytis prisitaikyti prie naujų aplinkybių.

Dž. Rattneris pademonstravo du dirbančius robotų prototipus, sukurtus „Intel“ tyrimų laboratorijose. Pademonstruota ir lytėjimo funkciją turinti robotizuota ranka.

Taip pat buvo pristatytas autonominis mobilaus valdymo robotas, kuris gali atpažinti veidus ir suprasti bei atlikti komandas, naudodamas judėjimo planavimą, valdymą, suvokimą ir dirbtinį intelektą.

Pademonstruota ir lytėjimo funkciją turinti robotizuota ranka

„Intel“ tyrėjai demonstruoja projekto „Wireless Resonant Energy Link (WREL)“ galimybes – 60 vatų galingumo šviesos lemputė gali būti naudojama be kištuko ir laido.

Susiję straipsniai:

• Atliko eksperimentą: darbuotojų samdymą perdavė dirbtiniam intelektui, rezultatai – nustebino
• Kaip atpažinti dirbtinio intelekto rašytą tekstą? Lietuviai sukūrė įrankį
• Xiaomi išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai – ir iš „ACC Distribution“ rankų
• Biometrinių duomenų milžino „ZKTeco“ technologijos – jau ir Lietuvoje
• „Facebook“ pokalbių robotai: kuriuos verta išbandyti?