Šiandienis gyvenimo ritmas verčia žmones dirbti nuo ryto iki vėlaus vakaro, nes paskola banke ir karjera nelaukia. Geras įvaizdis ir CV yra svarbūs daugeliui žmonių, kai kurie dėl karjeros, pinigų atsisako net atostogų.

Nors pervargę, bet dirba

Nuo pat mažens teigiama, kad norint gerai gyventi, reikia labai daug dirbti. Vadovaujantis šiuo teiginiu auginami darboholikai, būsimieji psichoterapeutų pacientai, asmeninio gyvenimo neturintys žmonės. Retam nuo mažens akcentuojama, kad reikia ir pailsėti.

Darbo vergas arba kitaip – darboholikas dirba ne todėl, kad jam malonu, o todėl, kad nedirbant labai neramu. Kai dauguma žmonių vasaras leidžia kurortuose ar keliaudami, jis pluša savo darbo biure, teigdamas, kad jei jis išeitų pailsėti, tai visas darbas sustotų.

Psichoterapeutai teigia, kad tokių žmonių darbas nėra nei našus, nei efektyvus. Dažniausiai dėl nuovargio jie atlieka daugiau betikslių veiksmų, o darbas nebekelia tiek malonumo, kiek teikdavo anksčiau. Darbas jiems tampa tarsi manija, narkotikas, be kurio nebemokama gyventi.

Darboholikais dažnai tampa tie, kurie nori pabėgti nuo problemų. Darbas jiems tampa savotiška slėptuve nuo asmeninių problemų ir kasdienių rūpesčių namuose.

Psichoterapeutai pabrėžia, kad yra nemažai žmonių, kurie gali dirbti daug, tačiau nebūti darboholikais. Jie žino ribas, supranta, kad reikia ir pailsėti. Tokie žmonės dirba daug, bet su ugnele, jie neatsisako asmeninio gyvenimo, laisvalaikio, dėl darbo neužsidaro tarp keturių sienų.

Darboholiko atostogos turi būti aktyvios

Retas darboholikas savo šeimos nariams pasiūlys vykti atostogauti prie jūros ar į kitą šalį. Būtent jie skelbia, kad atostogos – tai ne dykinėjimo, o tobulėjimo, veikos pakeitimo metas.

Net ir sutikęs poilsiauti kartu su šeima, jis jau pirmomis dienomis ras tūkstančius priežasčių, kodėl jam reikia kuo greičiau grįžti namo. Tokiems žmonėms labai nuobodu gulėti pliaže, vaikščioti po įžymias vietas, sėdėti kavinėse – tai jiems tuščias laiko švaistymas. Darboholikams kur kas prasmingiau laiką leisti sporto salėje, teniso kortuose, bėgioti rytais ar plaukioti baseine.

Norint išsaugoti gerus santykius su darboholiku, šeima turėtų palaikyti jį ir pasirinkti atostogas, kurios būtų aktyvios, varginančios fiziškai, bet įdomios, neleidžiančios darbui užvaldyti darboholiko mintis. Jis turi jaustis, kad dirba.

Kaupti atostogas nepatartina

Jeigu darbuotojas nusprendė, kad nenori šiais metais atostogauti, jis gali kaupti atostogas. Kitais metais jis galės gauti ne tik tų metų, bet ir praėjusių metų atostogas. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija to daryti nerekomenduojama.

Žmogus atostogų gali prašyti bet kuriuo metų laiku, tačiau darbdavys darbuotoją gali išleisti tik abiem susitarus.

Dažniausiai pirmais darbo metais atostogos suteikiamos po šešių mėnesių. Nors būna ir išimčių. Kartais darbuotojai išleidžiami anksčiau arba vėliau nei po šešių mėnesių, nes darbdavys nori, kad visi darbuotojai spėtų išeiti atostogų.

Minimalių kasmetinių atostogų trukmė – 28 dienos. Darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų, atostogos yra šiek tiek ilgesnės – iki 35 dienų.

Darbuotojams, kurių darbe neįmanoma išvengti nervinės, emocinės, protinės bei fizinės įtampos, suteikiamos pailgintos atostogos. Dėstytojai, pedagogai, kai kurių sričių medikai gali poilsiauti iki 56 dienų.

Darbuotojai, kurie toje pačioje įmonėje ar įstaigoje dirba daugiau negu dešimt metų, gali atostogauti tris dienas daugiau. Už kiekvienus penkerius metus pridedama po vieną papildomą atostogų dieną. Pavyzdžiui, jei darbuotojas dirba 30 metų tą patį darbą, tai jis turi teisę gauti papildomas penkias dienas.  

Atostogas galima skaidyti

Dažniausiai darbuotojams visos atostogos suteikiamos iš karto. Tačiau, jei darbuotojas pageidauja, jos gali būti skaidomos dalimis. Įstatymas reikalauja, kad, suteikiant atostogas dalimis, viena iš dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Likusias atostogas, darbdaviui sutikus, galima pasiimti nors ir po vieną ar kelias dienas.

Darbo užmokestis turi būti sumokamas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki atostogų. Jeigu jis nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, tai atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo uždelsta sumokėti darbo užmokestį. Už pratęstą laiką mokama kaip už paprastas atostogas.

Geras įvaizdis ir CV yra svarbūs daugeliui žmonių, kai kurie dėl karjeros, pinigų atsisako net atostogų

Jono Petronio nuotr.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• VDI informuoja: ką privalu žinoti apie kasmetines atostogas?
• Tyrimas: vasaros atostogos bus brangesnės, tačiau lietuviai taupyti nelinkę
• Papasakojo, kas gali trukdyti siekti karjeros
• Vilniečių pora apie savo keliones: mėgavosi Sakartvelu, nusivylė Las Vegasu
• Svajonių darbą galės išbandyti 10 lietuvių porų