VersloSavaite.lt nuotr.

Stojantieji į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (valstybinį – jeigu stoja į universitetus, mokyklinį – jeigu stoja į kolegijas), užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu ir matematikos brandos egzaminą: pretenduojantieji į humanitarinių mokslų studijų srities studijų programas turės būti išlaikę egzaminą ne žemesniu nei patenkinamu pasiekimų lygiu, o pretenduojantieji į socialinių, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijų sričių programas – ne žemesniu nei pagrindiniu pasiekimų lygiu.

Matematika nebus reikalinga stojantiems į menų studijas.

„Siekdama kelti bendrą matematinį raštingumą Švietimo ir mokslo ministerija aktyviai sureagavo į suinteresuotų šalių siūlymą įvesti matematikos egzaminą. Tačiau negavus visuomenės pritarimo atsisakyta minties įvesti privalomą egzaminą visiems baigiantiesiems mokyklą – galbūt tai būtų padaryta vėliau, nuo 2017 metų.

2016 m. matematiką prašome laikyti tik pretenduojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, išskyrus menų studijas. Besimokantieji bendruoju lygiu tikrai nesunkiai išlaikys matematikos brandos egzaminą“, - sako ministras D. Pavalkis.

Dėl 2016 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas buvo sukurta darbo grupė, į kurią įėjo universitetų ir kolegijų, moksleivių ir studentų, Nacionalinio egzaminų centro ir Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.

Dokumento projektas buvo derintas su visomis valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis, Lietuvos studentų sąjunga, moksleivių organizacijomis.

Susiję straipsniai:

• Egzaminuotojai tampa ir linksmų kuriozų liudininkais
• 2014 m. valstybinių brandos egzaminų sesija baigta – skelbiama statistika
• Per kiek laiko ir kam pateikti apeliaciją dėl valstybinio brandos egzamino rezultatų?
• Paskelbti biologijos, istorijos, matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai
• Paskelbti lietuvių kalbos egzamino rezultatai