2007 05 08, 00:00
(Ne)emigranto dienoraštis. Devintoji savaitė

Vs nuotrauka„Verslo savaitės“ vykdomo socialinio eksperimento dalyvis Marius, laukdamas didžiojo švenčių maratono pabaigos, praėjusią savaitę praleido pakankamai ramiai, o darbe girtaujantys bendradarbiai dar labiau paskatino norą kuo greičiau susirasti kitą darbovietę.

Gegužės 2 diena. Per ilgąjį savaitgalį gerokai pailsėjęs, šiandien žvaliai kibau į darbą gamykloje. Šiuo atžvilgiu diena praėjo tikrai produktyviai. Per kelias poilsio dienas kūnas šiek tiek atprato nuo fizinių krūvių, todėl į darbo pabaigą ėmiau jausti šiokį tokį nuovargį. Todėl nutariau važiuoti tiesiai namo ir šiek tiek pailsėti. Apskritai šią tarp švenčių „įstrigusią“ savaitę nutariau praleisti labai ramiai – nesilankyti jokiose pasilinksminimų vietose ir kitaip neišlaidauti.

Gegužės 3 diena. Šiandien jau ketvirtadienis. Taigi, tarsi ir savaitės pabaiga, bet nereikia pamiršti, kad dirbsime ir šeštadienį. Tiesa, toks ten ir darbas būna. Šeštadienis yra šeštadienis. Šiandien grįžtant iš darbo pavyko pigiai apsipirkti turguje. Už kilogramą mėsingų kauliukų sumokėjau tik kiek daugiau kaip 2 litus. Šiuo metu – tai vienas „mėgstamiausių“ mano patiekalų. Iš jų išsiverdu didelį puodą sriubos ir dar mėsos visai nemažai pavyksta nugrandyti. Valgau dvi dienas, o savikaina – tik apie penkis litus.

Gegužės 4 diena. Su pusbroliu sumokėjome šeimininkui už kambario nuomą. Taigi mano kišenė šiandien patuštėjo dar 120 litų. Bet nieko, tikiuosi, kad jau kitą savaitę tikrai pavyks sutarti dėl darbo su didesniu atlyginimu. O ir dabar padėtis nėra kritiška – turiu dar beveik 1900 litų, nuoma jau sumokėta, o ne už kalnų ir atlyginimas.

Gegužės 5 diena. Šiandienos įvykiai darbe mane dar labiau paskatino kuo greičiau ieškoti kitos darbovietės. Šeštadienio proga beveik visi mano bendradarbiai tiek prisigėrė, kad sunkiai orientavosi aplinkoje, ką jau ten kalbėti apie darbą. Visą dieną tvyrojęs chaosas ir „kolegų“ barniai su viršininku taip įgriso, kad susinervinęs išėjau namo dviem valandomis anksčiau. Nejaugi neįmanoma rasti bent kiek normalesnių darbuotojų? Suprantu, kad nelengva jų rasti, daug žmonių emigravę į užsienį, tačiau taip dirbti tiesiog neįmanoma! Tuo labiau, kad tokios situacijos kartojasi nuolat. Turbūt net gūdžiame sovietmetyje padėtis buvo geresnė nei dabar...

Gegužės 6 - 7dienos. Laisvas dienas sekmadienį ir pirmadienį praleidau labai ramiai. Internetu bendravau su drauge, buvau išėjęs pasivaikščioti po miestą. Ir išleidau šią savaitę labai nedaug – vos 35 litus. Rytoj, antradienį, laukia svarbi diena – važiuosiu galutinai išsiaiškinti dėl darbo sąlygų plastikinius langus gaminančioje firmoje, o dažytojų firmą žadu aplankyti trečiadienį. Jei pavyks suderėti dėl didesnio atlyginimo nei gamykloje – tikrai keisiu darbą.

VersloSavaitė

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama