„Verslo savaitės“ vykdomo socialinio eksperimento dalyvis Marius praėjusią savaitę ir toliau aktyviai domėjosi darbo pasiūlymais, tačiau pasiekti konkretesnių susitarimų su darbdaviais sutrukdė vienas po kito sekantys ilgieji švenčių savaitgaliai.

Balandžio 23 diena. Šiandien po darbo skubėjau į pašto paslaugas teikiančią įmonę, apie kurią dar praeitą savaitę sužinojau iš savo buto draugų. Deja, paaiškėjo, kad šiuo metu jiems darbuotojų nereikia, tačiau pažadėjo paskambinti, jei tik atsirastų laisva vieta. Beje, dirbant šioje įmonėje reikėtų turėti savo automobilį, nes priešingu atveju korespondencijos išnešiojimas užtruktų labai ilgai. Užtat atlyginimas visai neblogas – dirbant vakarais ir savaitgaliais po 2-3 valandas per dieną galima užsidirbti apie 600 litų.

Balandžio 24 diena. Vakar bendradarbis rekomendavo apsilankyti vienoje plastikinius langus gaminančioje įmonėje, nes jo draugas kaip tik tvarkėsi išėjimo iš šios įmonės dokumentus. Šiandien apsilankęs toje įmonėje kalbėjau su vadybininku ir jis patikino, kad greitai vienas darbuotojas išeis, o į jo vietą bus priimtas kitas. Jis taip pat pažymėjo, kad tai, jog neturiu šio darbo patirties – ne problema, nes „dabar dauguma tokių“. Vis tik darbo vietos jis man nepažadėjo, nes žadėjo pasidairyti ir kitų kandidatų. Vadybininkas pasiūlė kreiptis į jį po dviejų „ilgųjų savaitgalių“ – gegužės 8 dieną, prieš tai nepamiršęs pakeiksnoti „bukapročių“ valdžios, per kurią neįmanoma normaliai dirbti.

Balandžio 25 diena. Šiandien sumokėjau už savo pokalbius mobiliuoju telefonu. Kaip ir tikėjausi, suma nebuvo didelė – vos 23 litai. Dėl darbo šiandien niekur nebuvau – nusprendžiau padaryti pertraukėlę ir paskirti vakarą apsipirkimui.

Balandžio 26 diena. Telefonu kalbėjau su jaunuoju dažytojų firmos direktoriumi, norėdamas pabandyti susiderėti dėl didesnio atlyginimo jau pirmąjį mėnesį (kol išmoksiu, siūlė 1500 litų), tačiau šis taip pat pasiūlė kreiptis po „didžiųjų švenčių“ – apie gegužės 10 dieną, nes „dabar neapsimoka pradėti tvarkyti rimtesnių reikalų“.

Iš tiesų, jei jau mums, samdomiems darbuotojams, šios nesibaigiančios šventės kelia nepatogumų, ką kalbėti apie verslininkus?

Balandžio 27 diena. Šiandien buvo paskutinė darbo diena prieš ilgąjį savaitgalį, be to, labai džiugi – gavau avansą už balandžio mėnesį, beveik 700 litų. Ta proga grįždamas iš darbo nusipirkau ir mėnesinį bilietą gegužės mėnesiui.

Pragyvenimui per penkias darbo dienas išleidau beveik 60 litų, bet per laisvas dienas išleisiu žymiai daugiau, nes važiuoju į Vilnių ir visas šias dienas praleisiu su savo drauge.

Balandžio 28 – gegužės 1 dienos. Iš tikrųjų, nors ir stengiausi neišlaidauti, per savaitgalį kartu su kelionės išlaidomis iš kišenės „išsprūdo“ apie 140 litų... Tačiau šios kelionės tikrai nesigailiu. Buvo nepaprastai gera nors trumpam pamiršti mažutį pusbrolio kambarėlį ir vėl nakvoti mūsų jaukiame nuomojamame butelyje, kuris per keletą metų jau tapo beveik savu. Perėjome Gedimino prospektu, pasivaikščiojome senamiestyje.

Draugė ir aš ilgai kalbėjomės apie eksperimentą bei nutarėme, kad ne toks jau ir ilgas tas laiko tarpas, kada negalėsime būti kartu. Eksperimentui liko jau tik vos daugiau kaip du mėnesiai.

Be to, jaučiu, kad greitai pavyks susirasti darbą, kuriame (ar kuriuose) galėsiu uždirbti dar daugiau ir aktyviai pradėti taupymo procesą.

Susiję straipsniai:

• (Ne)emigranto dienoraštis. Dvyliktoji savaitė
• (Ne)emigranto dienoraštis. Vienuoliktoji savaitė
• (Ne)emigranto dienoraštis. Devintoji savaitė
• (Ne)emigranto dienoraštis. Šeštoji savaitė
• (Ne)emigranto dienoraštis. Penktoji savaitė