Sxc.hu nuotr.

Lietuva pagal programinės įrangos piratavimo rodiklius prilygsta Kolumbijai ir Bahreinui.

Lietuvoje dažniausiai pažeidžiamos BSA narių „Adobe“, „Autodesk“, „Corel“, „Microsoft“, „Symantec“ teisės. Šių gamintojų programinės įrangos neteisėtas atgaminimas užfiksuojamas dažniausiai – net 67 kartus nuo 2008 metų rudens.

Nelegalios programinės įrangos naudojimas bendrovėse turi tiesioginės įtakos informacinių technologijų inovacijoms, darbo vietų kūrimui ir konkrečios šalies ekonomikos augimui.

IDC tyrimo duomenimis, pasaulinio programinės įrangos piratavimo lygio, kuris praėjusiais metais siekė 43 proc., sumažėjimas bent 10 proc., per ketverius metus sąlygotų 500 tūkst. naujų darbo vietų sukūrimą ir 140 mlrd. JAV dolerių įplaukas į pasaulio šalių ekonomikas.

Gresia ir piniginės baudos, ir laisvės atėmimas

Šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai už neteisėtą programinės įrangos naudojimą numato administracinę, baudžiamąją ar civilinę atsakomybę. Asmenims, neteisėtai besinaudojantiems kompiuterių programine įranga, gali būti skirta bauda nuo 1 iki 2 tūkst. litų arba nuo 2 iki 3 tūkst., jei asmuo jau buvo baustas už panašius nusižengimus. Taip pat konfiskuojamos neteisėtos programinės įrangos kopijos arba jų gamybos priemonės.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą už nelegalios programinės įrangos naudojimą gali grėsti viešieji darbai, bauda arba laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Susiję straipsniai:

• „Redirected“ kūrėjai su piratais tvarkysis patys
• Kas trečias pardavėjas padeda platinti piratinę įrangą
• Lietuviai – daugiausiai pirataujantys Baltijos šalyse
• Lietuviai piratautų mažiau, jei legalių programų kainos būtų žemesnės
• Kovoje prieš piratavimą – siūlymas blokuoti interneto puslapius