reklama

reklama

Lina Kazbaraitė, VersloSavaite.lt   
2014 12 09, 11:37
Lietuviškų kino filmų bumas: kas tai lėmė?

Image
Kinas
Anksčiau plačiajai auditorijai skirtų lietuviškų filmų reikėdavo ieškoti su žiburiu, tačiau dabar situacija kardinaliai pasikeitė – kino filmai pilasi tarsi iš gausybės rago. Jie į kino sales sutraukia daugybę žiūrovų ir populiarumu Lietuvoje kartais lenkia net Holivudinius filmus.

 

Lietuvos kino centro duomenimis, vien per 2013 – 2014 metus įregistruota apie 15 lietuviškų plačiajai auditorijai skirtų filmų, o tai ženklus šuolis palyginus su ankstesniais metais.

reklama

 

Nacionaliniai filmai lenkia Holivudo produkciją

 

Kino režisierius ir filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjas Donatas Ulvydas mano, kad ledus pralaužė ir šį bumą įkvėpė Emilio Vėlyvio filmas „Zero“.

 

„Šis nepriklausomas ir valstybės neremtas filmas kino teatruose sugebėjo surinkti tiek žmonių, kiek vidutiniškai surinkdavo dauguma Holivudo filmų. Tiesa, prisimenu, buvo šioks toks jausmas, kad tai galėjo būti atsitiktinumas, tačiau po „Tado Blindos“, jau pasidarė aišku, kad teorija, jog nacionalinis kinas visose šalyse laimi prieš Holivudo produkciją yra teisinga. Nors ir nelabai brangus ar labai geras, bet vietinis produktas yra visada mielesnis žiūrovui“, - mano Donatas Ulvydas.

 

„Tadas Blinda. Pradžia“ – lyg Holivudinis filmas

 

Menotyrininkė Silvija Butkutė linkusi akcentuoti „Tadas Blinda. Pradžia“ sėkmę Ji išskiria šį kūrinį kaip įkvepiantį meno pavyzdį kitiems lietuviško filmo kūrėjams, kuris greičiausiai ir lėmė sujudimą lietuviško kino industrijoje.

 

„Tai pirmasis komercinio filmo pavyzdys, suręstas pagal Holivudiniam filmui gerai pažįstamą formulę: nuotykinio filmo žanras, legendinis herojus, romantiška meilės istorija, aiški siužetinė linija. Vaidina žinomi šalies aktoriai, dėmesys filmo estetikai. Visa tai Holivudo masiškai konstruojamų filmų schema, kurią skaniai valgo populiariojo kino žiūrovai“, - sako Silvija Butkutė.

 

Filmas turi sukelti jausmus

 

D. Ulvydas pasakoja, kad filmuose svarbu įtikti žiūrovui ir jo jausmams, dėl to scenarijus turi būti aktualus, lengvai suprantamas, o siužetas priimtinas.

 

„Reikia ne tik įtikti žiūrovui, bet ir duoti jam daugiau nei jis tikisi, patenkinti netikėtumo lūkesčius. Galų gale, suteikti tokius išgyvenimus, kurių žiūrovas negali patirti paprastame gyvenime. Viena aišku, kad ši teorija irgi veikia, nes kiti mūsų pačių kurti filmai, tokie kaip „Valentinas už 2rų“ ar „Kaip pavogti žmoną“, tai tik dar kartą įrodė“, - įstikinęs režisierius.

 

Tik žiūrovai skatina kino atsigavimą

 

Silvija Butkutė yra įsitikinusi, kad tik žiūrovų dėmesys lemia lietuviško kino atsigavimą, kai vienas po kito išleidžiami nauji filmai.

 

„Jeigu lietuviškų filmų kino salės bus pilnos žiūrovų, tai neabejotinai galėsime vadinti Lietuvos kino industrijos atsigavimu, nes mechanizmas kuriantis filmus veiks. Bus rašomi scenarijai, samdomi aktoriai, dizaineriai, techninis personalas, klestės kino teatrai. Tačiau šiame, kaip ir bet kokiame kitame tokiame konvejeryje, be abejonės nukentės turinio kokybė“, - mano Silvija Butkutė.

 

Lietuvoje galima kurti tik mažo biudžeto filmus

 

Donatas Ulvydas teigia, kad finansavimo niekada nebuvo pakankamai, o didelio biudžeto filmai niekada neapsieis be valstybės finansavimo.

 

„Lietuvoje nėra tiek žiūrovų, kad surinktos lėšos kompensuotų filmą. Holivudo ir kitų šalių produkciją galima gaminti brangiai, nes lėšos sugrįžta iš viso pasaulio“, - teigia režisierius.

 

Pasak D. Ulvydo, Lietuvoje kol kas įmanoma kurti tik mažo biudžeto filmus, kuriuose yra nebrangiai pagaminta produkcija, nėra brangių dekoracijų ar didžiulių masinių scenų.

 

„Tačiau vietoje gaminama produkcija yra aktuali žiūrovui, priverčia jį susimąstyti ir įsijausti, todėl generuoja sėkmę“, - tvirtina režisierius.

 

Finansavimo trūkumas stabdo kūrybos procesą

 

S. Butkutė teigia, kad dėl finansavimo trūkumo kai kurie filmų projektai išsitęsia, o Lietuvos kino centro skiriamų lėšų pakanka tik vidutiniškai 6 kino filmams per metus.

 

„Filmo kūrimo procesas yra sudėtingas, ilgas ir dėl savo techninio išpildymo dažnai nuostolingas. Kuo tiesiogine prasme „didesnė“ idėja, kuo aršesnis noras sekti vakarietišku kino modeliu, tuo daugiau tai kainuoja. Vienintelis kelias atnešiantis įvairiapusę naudą Lietuvos kinui – naudotis Europos sąjungos kino finansavimų projektų ir fondų parama, kurti ekonomiškai ir idėjiškai vertingą tarptautinį bendradarbiavimą, arba ieškoti privačių partnerių ir rėmėjų“, - įsitikinusi menotyrininkė.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok
Apsaugos kodas:* Code

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama

reklama