Verslosavaite.lt nuotr.

Mindaugas – pirmasis Lietuvos karalius. Jis suvienijo Lietuvos žemes, iki tol valdomas skirtingų kunigaikščių ir 1253 metų liepos 6 dieną karūnavosi Lietuvos karaliumi. Vyrauja prieštaringos nuomonės dėl Mindaugo veiksmų siekiant suvienyti Lietuvą. Siekdamas tapti valdovu, jis nužudė daug savo giminaičių.

Tačiau istorikai mano, kad, jei jis nebūtų suvienijęs lietuvių, juos būtų visiškai užgrobęs vokiečių ordinas. Deja, dėl savo žiaurių veiksmų Mindaugas įsigijo daug priešų. 1263 m. Mindaugą ir du jo sūnus Ruklį ir Rupeikį nužudė Mindaugo sesers vyras Treniota ir kunigaikštis Daumantas.

Mindaugo karūnavimo diena buvo minima ir nepriklausomoje Lietuvoje dar prieš sovietinę okupaciją. Sovietinė okupacija naikindama ir persekiodama viską kas tautiška, patriotiška, sunaikino ir šią tradiciją.

Puiku, kad atkūrus nepriklausomybę vėl buvo stengiamasi kuo daugiau sužinoti apie savo pačių praeitį ir tradicijas. Todėl Lietuvos Respublikos parlamentas 1990 m. spalio 25 d. įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, paskelbė Valstybės švente.

Džiugu, kad Mindaugo karūnavimo diena – tai šventė kurią jau lyg ir išmokome švęsti. Šią dieną vykstančiuose renginiuose prisimenamos senovės baltų tradicijos, demonstruojami viduramžių amatai, prisimenama didinga Lietuvos valstybės praeitis.

Kai Joninės tampa alaus švente, o vasario 16-oji ar kovo 11-oji dažnam lietuviui tereiškia tik laisvą dieną kalendoriaus lapelyje, Valstybės diena tampa malonia išimtimi. Kitaip nei šios šventės, Mindaugo karūnavimo diena sulaukia vis didesnio žmonių dėmesio, renginių gausos ir, svarbiausia, kultūringo šventimo.

Renginių šiais metais – ypač daug. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose šventiniai renginiai ir koncertai vyks nuo ryto iki vakaro senamiesčio kiemeliuose, aikštėse ir koncertų salėse.

Šurmuliuos jau tradiciniu tampantis „Pilies festivalis“ – tai valstybingumo dienai skirti renginiai Lietuvos istorinėse sostinėse – Vilniuje, Kernavėje ir Trakuose. „Pilies festivalis“ Vilniuje pristato atkuriamų Lietuvos valdovų rūmų XVI – XVII a. renesanso ir baroko materialinę ir dvasinę kultūrą.

Festivalio organizatoriai siekia supažindinti visuomenę su pagrindiniu Lietuvos valstybės istoriniu centru – Vilniaus pilimis ir Lietuvos valdovo dvaro materialinės ir dvasinės kultūros paveldu bei jo atkūrimo galimybėmis.

Kernavėje liepos 6-8 dienomis vyks tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Kernavės piliakalnių ramybę sudrums prieš šimtus metų gyvavusi praeitis – ginklais žvangins kariai, į svečius kvies senosios baltų ir kaimyninių kraštų gentys, o šventinę nuotaiką papildys klajojantys muzikantai. Lankytojai turės unikalią galimybę istorinėje aplinkoje susipažinti su senovės amatais.

Tradiciškai su Mindaugo karūnavimo diena sutampa ir dainų šventė, vykstanti kas ketverius metus. Šiemet dainų šventės dalis – šokių diena, dėl vis gausėjančio dalyvių skaičiaus, persikėlė į Kauną, o Vilniui lieka dainų diena.

Kasmet iškilmingas renginys Mindaugui pagerbti vyksta ir Medininkuose ant Juozapinės kalno. Čia rengiami „Mindaugo Sidabrinio žiedo“ lankininkų turnyrai, priimamos karių priesaikos.

Telieka viltis, kad ir kitos šventės Lietuvoje butų pažymimos taip kūrybingai ir kultūringai, kaip Mindaugo karūnavimo, Valstybės diena. Gal dėl to, kad turėjome tik vieną karalių iš žilos senovės, ši šventė išliko gerbiama, dvelkianti senove ir dar beveik nepaliesta komercijos.

Susiję straipsniai:

• Svarbiausių švenčių dekoras: kaip puošiasi lietuviai?
• Įmonių šventėse – viduramžių dvasia
• Kasmetinėje baikerių šventėje – išskirtinė „Stuntriding Show“ programa
• „Mokslinės minties šventė 2014”: pasiekimai džiugina!
• Tarptautinė „Mokslinės minties šventė 2014“: laužome nuobodaus akademiškumo stereotipus!