reklama

reklama

VersloSavaite.lt   
2014 10 29, 13:20
Kokie yra kasdieniai lietuvių mitybos įpročiai?

Image
Makaronai
Per dvidešimt pastarųjų metų laikas, kurį žmonės praleidžia virtuvėje gamindami maistą, sutrumpėjo nuo 1 val. 40 min. iki 40 min. ar net mažiau nei 10 min.

 

Dėl spartėjančio gyvenimo tempo žmonės vis mažiau laiko nori praleisti virtuvėje prie puodų, todėl greitai paruošiamų maisto produktų kategorija artimiausiu metu turėtų būti sparčiausiai auganti, lyginant su kitomis maisto produktų kategorijomis.

reklama

 

Į klausimus, kokie yra lietuvių kasdieniai mitybos įpročiai ir kokį greitai paruošiamą maistą mes vartojame bei kaip jį vertiname, atsakė šiemet atlikto AB „Kauno Grūdai“ užsakyto tyrimo rezultatai.

 

Atlikus tyrimą nustatyta, kad mityba priklauso nuo lietuvių užimtumo. Dirbantys žmonės dažniau valgo reguliariai, maitinasi pirktiniu ar pačių pasigamintu maistu. Tipiškai tautiečiai namuose gaminasi pusryčius ir vakarienę, kai visi šeimos nariai būna kartu, dažna šeima savaitgaliais stengiasi pasigaminti maisto kelioms dienoms.

 

Labiausiai savo mityba rūpinasi moterys ir šeimos, auginančios vaikus. Laisvesnį darbo grafiką turintys žmonės užkandžiauja dažniau, mėgaujasi greitu, lengviau paruošiamu maistu, dažnai valgo pusfabrikačius. Mažiausiai dėmesio savo mitybai skiria jaunimas.

 

Kokį greitai paruošiamą maistą vartoja lietuviai?

 

Lietuviai vartoja įvairų greitai paruošiamą maistą, renkasi tiek šaldytus pusgaminius, tiek ir skirtingų rūšių košes, greitai paruošiamas sriubas, makaronus, greito maisto restoranų patiekalus, ruošinius maistui gaminti. Toks maistas dažniausiai pasirenkamas dėl patogumo, galimybės greitai numalšinti alkį.

 

„Būna, kad tiesiog tingi gaminti, greitas maistas tada gera išeitis. Maistą paprasčiau nusipirkti nei visą dieną terliotis virtuvėje. Kai šeimyna mėgsta skirtingus patiekalus, visiems atskirai neprigaminsi, todėl patogiau nusipirkti“, - tokias ir panašias greito maisto vartojimo priežastis įvardija lietuviai.

 

Lietuvių mityba vis dar nėra palanki sveikatai

 

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas atliko Lietuvos gyventojų mitybos tyrimą, kuris parodė, kad tik 21,3 proc. lietuvių, rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą sveikatai.

 

Labiausiai maisto produktų pasirinkimą lemia jų kaina – 36,8 proc., kiek mažiau produkto skonis – 27,9 proc. 9,9 proc. atvejų maisto pasirinkimą lemia šeimos įtaka. Tiesa, vyrų ir moterų pasirinkimo kriterijai skiriasi. Daugiau moterų (26,8 proc.) nei vyrų (15,1 proc.) maistą renkasi pagal jų naudą sveikatai, tuo tarpu vyrai pirmenybę teikia skoniui.

 

Tyrimo metu pastebėta bloga tendencija, kad šviežių daržovių ir vaisių Lietuvos gyventojai valgo per mažai. 1997 m. kasdien šviežias daržoves valgydavo 70,3 proc. žmonių, 2007 m. - 43,4 proc., o dabar – tik 40,4 proc. Tuo tarpu grūdinių produktų (taip pat ir duoną), kasdien valgo – 72 proc. Šis rodiklis pagerėjo. 2007 m. kasdien jų valgė 58 proc.

 

Tiek daržovės, tiek grūdinės kultūros mitybos piramidėje sudaro pagrindą, taigi tarsi mes valgome tai, ką ir turėtume valgyti, bet proporcijos tarp šių produktų yra blogos. Kadangi daržovių valgome per mažai, negauname pakankamai antioksidacinių medžiagų, kurios mažina riebalų oksidaciją, o tuo pačiu – aterosklerozės plitimą, todėl širdies ir kraujagyslių ligos sergamumo ir mirtingumo sistemoje išlieka pirmoje vietoje Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos šalyse.

 

Mūsų sveikatai net 25-30 proc. įtakos turi tai, ką valgome. Tad norėdami būti sveiki, prieš dėdami kąsnį į burną pasvarstykime, ar jis mums bus ne tik skanus, bet ir naudingas.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok
Apsaugos kodas:* Code

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama

reklama