Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė   
2016 12 13, 15:31
Kitus metus pasitiksime su brangesne nafta

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Pastaruoju metu naujienų nešykšti nei didieji centriniai bankai JAV ir euro zonoje, nei OPEC ir kitos naftą išgaunančios šalys.

 

Europos centrinis bankas (ECB) praeitą ketvirtadienį nutarė pratęsti kiekybinio skatinimo programą, iš JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) artimiausiu metu tikimasi bazinės palūkanų normos padidinimo. Tuo metu OPEC ir kitų naftą išgaunančių šalių susitarimas mažinti gavybą stumia aukštyn naftos kainą – 2017-uosius pasitiksime su brangesne nafta ir brangesniais degalais.

 

ECB nepatenkintas ekonomikos plėtra

reklama

 

Pagrindinė praėjusį ketvirtadienį įvykusio ECB susitikimo naujiena – sprendimas pratęsti kiekybinio skatinimo (vertybinių popierių supirkimo) programą – ne visai atitiko finansų rinkos dalyvių lūkesčius. Programa buvo pratęsta devyniems mėnesiams, iki 2017-ųjų gruodžio, tačiau pastebimai – nuo 80 iki 60 mlrd. per mėnesį – sumažinta superkamų vertybinių popierių suma.

 

Šios programos efektas gali smarkiai nesiskirti nuo to, koks būtų buvęs pratęsus programą šešiems mėnesiams visa apimtimi, kaip rinkų dalyviai ir prognozavo, tačiau rinkų reakcija į ECB vadovo Mario Draghi kalbą buvo ryški – užfiksuotas tiek palūkanų normų, tiek ir euro kilimas. Tačiau netrukus ir palūkanų normos grįžo atgal, ir euras nukrito atgal – į dvejų metų žemumas.

 

Vis dėlto, remiantis ECB sprendimu galima daryti išvadą, kad jis vis dar nėra patenkintas euro zonos ekonomikos plėtra, nerimą kelia ir infliacijos lygis, todėl išėjimas iš itin laisvos monetarinės politikos dar nėra ir didžiąją 2017 metų dalį nebus ECB darbotvarkėje. Tam tikra tikimybė, kad ECB didins bazinę palūkanų normą, gali atsirasti ne anksčiau kaip 2018-aisiais, taigi realus didinimas turbūt neturėtų būti laukiamas anksčiau nei 2019 metais. Iki palūkanų didinimo ECB pirma turės baigti kiekybinio skatinimo programą – tik tada galėsime pradėti svarstyti kokias nors palūkanų didėjimo galimybes.

 

Dar metus vyksianti kiekybinio skatinimo programa ir net horizonte nesimatantys kiti ECB veiksmai monetarinės politikos griežtinimo kryptimi mažiausiai pusmetį laikys euro zonos šalių vyriausybių vertybinių popierių palūkanas bei visą EURIBOR kreivę rekordinėse žemumose, ir nuo neigiamų palūkanų euro zonoje kitais metais dar neturėsime prabangos atprasti.

 

Naftą išgaunančių šalių susitarimas

 

Auginti infliaciją, o tuo pačiu – ir daryti įtaką ECB sprendimams, turėtų augsiančios degalų kainos, kurias į viršų stums po OPEC šalių narių ir ne narių susitikimo brangstanti nafta.

 

OPEC šalių narių susitikimas su ne narėmis buvo suplanuotas lapkričio 30 d. vykusio naftos eksportuotojų susitikimo, kuriame buvo pasiektas susitarimas mažinti šios žaliavos gavybą, metu. Narių ir ne narių posėdžio rezultatas nustebino rinkas – OPEC nepriklausančios valstybės planuoja palaikyti gavybos mažinimo planą ir ketina prie OPEC 1,2 mln. barelių per dieną pridėti dar 560 tūkst. barelių per dieną gavybos mažinimą. Užtikrintumo susitarimui prideda ir tai, kad prie gavybos apimčių karpymo žada prisidėti ir tokios valstybės kaip Rusija bei Saudo Arabija.

 

Šalių sprendimas veikti kolegialiai, reiškia tai, kad naftą išgaunančias valstybes „užsmaugė“ žemos šios žaliavos kainos. Taip, tebeišlieka rizika dėl susitarimo vykdymo tvarumo – kaip ten bebūtų, sukoordinuoti 22 valstybių veiksmus ir užtikrinti, kad nė viena nesukčiautų ir vykdytų įsipareigojimus, bus nemenka užduotis. Tačiau pats susitarimas iškart nulėmė ryškų naftos kainos augimą – šiuo metu „Brent“ naftos kaina viršija 56 JAV dolerius už barelį ir per mėnesį jau yra ūgtelėjusi maždaug 25 proc.

 

Iš FED laukiama palūkanų didinimo

 

Dar viena labai laukiama naujiena – trečiadienį vyksiantis JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) susitikimas, kurio metu laukiama pirmo po ilgesnės pertraukos bazinės palūkanų normos didinimo. Trečiajį ketvirtį paspartėję JAV ekonomikos augimo tempai (JAV BVP augo 3,2 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu) leidžia tikėtis, kad posėdžio metu bazinė palūkanų norma bus padidinta 0,25 proc. punkto iki 0,50-0,75 proc. rėžio.

 

Tokį rezultatą finansų rinkos jau yra įskaičiavusios į dabartines finansinių priemonių kainas, euro ir JAV dolerio kursas taip pat atspindi tokius lūkesčius. Jeigu FED, kaip tikimasi, padidins bazinę palūkanų normą, tai reikš, kad ekonomikos ir darbo rinkos plėtros rodiklius FED vertina kaip priimtinus. Taip pat bus laukiama bet kokių komentarų dėl tolesnių FED planų didinti bazinę palūkanų normą kitais metais. Akcijų rinkoms kone kasdien skaičiuojant naujus rekordus, kol kas nesimato kalėdinio išsipardavimo, ir būtent FED veiksmai bei retorika šį trečiadienį gali lemti metų pabaigos kryptį akcijų rinkose.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: