Verslosavaite.lt nuotr.

Prielaidą, kad atmosferos užterštumas saugo nuo klimato pokyčių, remia dviejų naujų tyrimų rezultatai, skelbia dienraštis „Daily Telegraph“.

Pirmojo autoriai, „British Antarctic Survey“ ir NASA mokslininkai, nustatė, kad ozono sluoksnio „skylė“ virš Antarktidos, susidariusi dėl chlorofluorokarbonatų (CFC) naudojimo, saugojo ir tebesaugo šį žemyną nuo pasaulinio atšilimo, nors visame pasaulyje klimatas ir toliau šiltėja.

Naujausias jūros ledo prie Antarktidos tyrimas atskleidė, kad per praėjusius 40 metų jo plotai didėjo po 100 tūkstančių kvadratinių kilometrų per dešimtmetį. Tuo tarpu priešingoje pasaulio dalyje, Arkties vandenyno regione, jūros ledo plotai nesustabdomai mažėja.

Pasak mokslininkų, tokio reiškinio priežastis – dėl CFC naudojimo virš Antarktidos išretėjęs ozono sluoksnis. Ozono sluoksnis absorbuoja atmosferos šilumą, tačiau virš žemyno susiformavusi beveik Šiaurės Amerikos dydžio ozono „skylė“ sumažino temperatūrą regione, todėl Pietų vandenyne išaugo ledo danga.

Tačiau ir toliau laikantis draudimo naudoti CFC ozono sluoksnis virš Antarktidos ilgainiui turėtų atsistatyti, ir temperatūra Pietų ašigalyje vėl pakils, mano specialistai.

Antrojo tyrimo rezultatai susiję su kita atmosferos taršos atmaina. D. Britanijos Ekologijos ir hidrologijos centro Valingforde mokslininkai nustatė, kad atmosferos teršimas suodžiais, sieros dvideginiu ir kitomis aerozolių sankaupomis virstančiomis medžiagomis padidina fotosintezės efektyvumą, todėl augalai sugeria kur kas daugiau anglies dvideginio. Taip atsitinka dėl to, kad į atmosferą patekę aerozoliai sklaido saulės šviesą, o augalai žymiai efektyviau sugeria anglies dvideginį, kai dangus užtrauktas debesimis ar migla.

Žurnale „Nature“ paskelbtame Valingfordo Ekologijos ir hidrologijos centro mokslininkų straipsnyje teigiama, kad nuo 1960 iki 1999 m. dėl efektyvesnės fotosintezės augalai sugėrė iš atmosferos 23,7 proc. daugiau anglies dvideginio.

Jei mažėjant atmosferos taršai dangus taps skaistesnis, o augalija sugers mažiau anglies dvideginio, sukeliančio vadinamąjį „šiltnamio efektą“, pasaulinis atšilimas paspartės, teigia mokslininkai.

„Augalai dažnai tiesiog klesti tokiomis „prieblandos“ sąlygomis, kurios susidaro stiprios atmosferos taršos periodais. Tačiau padangei valantis išsklaidytos saulės šviesos poveikis anglies kaupimui augaluose iki XXI a. pabaigos gali išnykti“, - tvirtina viena šio tyrimo autorių Lina Mercado.

Abiejų tyrimų išvadose sakoma, kad būtinybė ateityje kuo labiau sumažinti anglies dvideginio emisijas tampa dar aktualesnė, nes atmosferos taršos mažėjimas paspartins klimato atšilimą.

Susiję straipsniai:

• D. Kreivys: investicinis klimatas Serbijoje kelia nerimą
• Šylantis ekonomikos klimatas skatina tikrinti verslo partnerių patikimumą
• Klimato kaita: mūsų išlikimo sutartis
• Saugus klimatas – be anglies naudojimo
• Rugsėjį euro zonoje ženkliai suprastėjo verslo klimatas